Martynas Starkus – apie šių dienų aktualijas: istorija, kaip miestiečiai vertina apsaugines kaukes
Vyriausybė dar labiau sušvelnino karantino sąlygas ir paskelbė, kad nuo ketvirtadienio lauke bus galima nebedėvėti kaukių. Iki šiol jų dėvėjimas buvo tikra dilema: vieni reikalavimo kaukes dėvėti paisė atsakingai, kiti teigė, kad jų nereikia, treti pyko, kad pardavėjai iš jų pelnosi, todėl gaminosi savadarbes.
Socialinio tinklo Facebook paskyroje keliautojas Martynas Starkus pasidalijo istorija, kuri jam nutiko Lietuvos pašto skyriuje, belaukiant eilėje:
„Prekybos centras. II aukštas. Stoviu eilėje prie Lietuvos pašto skyriaus. Vidurdienis, žmonių – vos trys eilėje, prie vienintelės darbuotojos reikalus tvarko dar viena mergina. Viso mūsų čia esančių vos penki. Atstumai tarp laukiančiųjų tokie, kokie turi būti, visi beveik idealiai padėję savo batuotas pėdas ant tam specialiai laukimo vietas žyminčių lipdukų. Gerai, aš gal ne visai, visoje šioje tvarkoje bent kažkiek maišto norisi, tad pusė dešinio bato užribyje. Bet kiti, tai yra – kitos, skirtingo amžiaus ir aprangos moteriškės, pavyzdingai tikslios.
Niekas nesikalba. O ką sakyt? Ne tiek kaukės kaltos – nelabai čia vieni kitus pažįstam – taip, laikini pakeleiviai ir tiek. Tylim, laukiam, mintyse reikalus tvarkančiąją skubinam. Bet mandagiai, be streso taip.
– Jūs galvojat jums tai padės?
Supratau, kad visiškai nenoriu būti viso to dalimi. Nevilioja ir tiek.
Kas padės? Kam padės? Kam čia kas ką sako? Palieku procesus prie kasos ir žvalgausi aplink. Burnų gi nesimato, visos uždengtos, tai nėra taip paprasta žodžių šaltinį nustatyti. Daugiau informacijos laukiu. Ir ji ateina. Kartu su visu kūnu. Nuo kėdės atokiau pakyla vyresnė dama. Nelabai į ją kreipiau dėmesį iki šiol – ne eilėje, ne konkurentė, sėdi sau, ilsisi ir tegul. Tačiau mes jai, pasirodo, rūpėjom labai.
– Tie jūsų daiktai ant burnų, manot padės? Ką?, – moteriškė ėmė artintis. Buvau jau tikras, kad garsas sklinda būtent iš jos galvos. O to garso taikiniai – mes. Aš ir kitos dvi eilėje. Supratau, kad visiškai nenoriu būti viso to dalimi. Nevilioja ir tiek. Nėr nuotaikos. Soriukas. Tad ėmiausi patikrintos taktikos – greitai iš kišenės išsitraukiau išmanųjį ir isistebeilėjau į jo ekraną. Saugiau, kažkaip, gerai. Bet geriau, kad atsirado, kam buvo nuobodu tyliai stovėti.
– Ponia, čia veido kaukės. Ko kabinėjatės? Vaistinėj perkam, – Už visus atsakyti nusprendė panašaus amžiaus savanorė – eilės vadovė.
– Ir nieko jos nepadeda! Va, ką reikia nešioti!, – ir pradėjo pirštu baksnoti į savo, burną dengiantį daiktą, lyg ir atliekantį veido kaukės vaidmenį. Toks home-made variantas. Normalus, su prisiūtomis gumomis, bet mačiau tobulesnių.
Nereikia pirkti! Reikia gaminti pačiam. Imat sūnaus maikę ir pasisiuvat.
– Kuom gi jau jums mūsų blogos? – mūsų atstovė nepasidavė, tuo pat metu dairydamasi bandė kitų pritarimo sulaukti. Bet aš toliau žiūrėjau į telefoną, o kitos – kažkur, į uždarytos picerijos pusę.
– Nes pirktos! Kam pirkti? Nereikia pirkti! Reikia gaminti pačiam. Imat sūnaus maikę ir pasisiuvat. Nes mūsų medvilnė yra geriausia tam. Kam pirkti?
Staiga eilė pasislinko. Laukiančiųjų deputatė paliko ginčą, nes nuėjo atsiimti siuntinio, kiti vis dar delsė jame dalyvauti, tad vietinės lengvosios pramonės agitatorė, dar kartą nužvelgusi visus, paliko aikštelę, palinkėjusi gerai apie tai pagalvoti.
Aš ir galvoju. Gal ir tikrai, gerai būtų tas sūnus?
Tai tiek tų naujienų iš miesto.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Švelninamos karantino sąlygos: lauke kaukės – nebeprivalomos, bet yra išimčių