Martynas Tyla – atvirai apie pokštus balerinoms ir sunkiausius metus muzikos versle
Muzikos ir pramogų pasaulio ryklys, vienas iš legendinių M.A.M.A apdovanojimų sumanytojų Martynas Tyla sako, kad scena jo gyvenime atsirado gerokai anksčiau, nei prasidėjo tikrieji darbai muzikos industrijoje. Viskas prasidėjo dar vaikystėje – nuo aplinkos, žmonių ir labai anksti pajausto ryšio su scena.
Pirmieji impulsai atėjo dar darželyje. Veikli auklėtoja skatino ne tik sportuoti, bet ir pasirodyti scenoje, o vaikų pasirodymus filmuodavo televizija. Tačiau pats Martynas sako, kad tikroji pradžia buvo dar anksčiau – Operos ir baleto teatre, kur šoko jo mama. Būtent ten, tarp puantų, užkulisių ir scenos kvapo, prasidėjo pirmasis jo santykis su scenos pasauliu.
„Jeigu atvirai, ta pradžia buvo dar anksčiau – Operos ir baleto teatre. Mano mama, buvusi balerina, ten šokdavo. Aš lakstydavau tarp puantų ir ne vienai garsiai balerinai esu juos paslėpęs prieš išėjimą į sceną. Buvo ten pokštų“, – šypsosi M.Tyla.
Fotogalerija:
+1Scena jo gyvenime buvo natūrali aplinka ir iš kitos pusės. Tėtis dirbo restorano administratoriumi, o tuo metu „Erfurtas“ buvo viena svarbiausių pramogų vietų Lietuvoje. Ten koncertavo ryškiausi to meto atlikėjai, todėl būsimas prodiuseris nuo mažens matė ne tik scenos romantiką, bet ir gyvą pramogų pasaulio virtuvę. „„Erfurtas“ tuo metu buvo viena iš pagrindinių pramogų vietų, kurioje dainavo Povilaitis, Miščiukaitė, Dambrauskaitė. Visos mūsų legendos“, – prisimena M. Tyla.
Prisiminęs jaunystę, Martynas neslepia: jeigu būtų klausęs tėvų ir trenerių, gyvenimas galėjo pasisukti visai kita kryptimi. Jis atvirai sako, kad būtų turėjęs visai kitą kelią ir galbūt daugiau pasiekęs svetur.
Karjeros pradžioje – darbas iš idėjos ir tikėjimo tuo, ką darai
Martyno Tylos profesinis kelias muzikos industrijoje prasidėjo Nepriklausomybės pradžioje. Pirmasis atlikėjas, su kuriuo jis pradėjo vadybininko ir prodiuserio kelią, buvo „SEL“ Egidijus Dragūnas. Tai buvo laikai, kai daug kas buvo daroma ne dėl komforto, o iš didelio noro sukurti kažką tikro. „Pirmoji sutartis buvo su „SEL“. Už ką valgyti neturime, ką daryti neturime... Mus pamaitindavo, ir mums buvo gerai“, – „Rekūrai“ vadovui Aurimui Kamantauskui pasakojo Martynas Tyla.
Pasak Martyno, santykis tarp vadybininko ir atlikėjo visada pereina skirtingus etapus. Pradžioje būna daug pasitikėjimo, bendro tikėjimo ir bendros kovos, tačiau vėliau neišvengiamai atsiranda įtampų. Dažniausiai jos kyla tada, kai į žaidimą įsijungia pinigai, ambicijos ir noras viską kontroliuoti pačiam.
Jis neslepia, kad Lietuvos muzikos rinkoje ilgą laiką prodiuseriai su atlikėjais gyveno labai arti – kartais net per arti. Buvo etapas, kai prodiuseris rūpindavosi ne tik karjera, bet ir daug platesniu žmogaus gyvenimo lauku. Vėliau atėjo supratimas, kad aiškesnės ribos visiems išeina į naudą.
„Prodiusuodamas su atlikėjais praėjau etapus nuo visiško nulio – nuo populiarumo kūrimo. O ir Iš muzikos uždirbamų pinigų kiekis tada ir dabar kardinaliai skiriasi“, – prisimena M. Tyla. Šiandien jis nebeprodiusuoja nė vieno atlikėjo ir pagrindinį dėmesį skiria didžiausiems šalies muzikos apdovanojimams.
Finansiškai sunkiausia M.A.M.A.
Nors muzikos industrija per tuos metus stipriai užaugo, Martynas atvirai sako, kad finansiškai šie M.A.M.A. metai buvo patys sunkiausi. Priežasčių daug: išaugę kaštai, pasikeitusi mokestinė aplinka, padidėję atlyginimai, sumažėjęs rėmimas. Pasak jo, šią įtampą šiandien jaučia ne tik renginių organizatoriai, bet ir visa rinka.
„Kaštai tiesiog drastiškai išaugę. Ir aš suprantu – nuo naujųjų metų mokestinė sistema pasikeitė, bilietų PVM pasikeitė, žmonių atlyginimai pasikeitė, rėmimas sumažėjo. Ir tai nėra vien tik mūsų problema“, – apibendrina muzikos verslo ekspertas. Anot jo, bendras M.A.M.A. biudžetas su renginiu šiandien siekia kone pusę milijono eurų.
Per M.A.M.A. konferenciją buvo pristatyti ir muzikos rinkos tyrimo duomenys. Martyno teigimu, tokios analizės Lietuvoje seniai reikėjo, nes ilgą laiką nebuvo aiškaus atsakymo, kokio dydžio yra muzikos verslas ir kokią realią vertę jis sukuria valstybei. Būtent tokie skaičiai leidžia kalbėti su valdžia ne emocijomis, o argumentais.
Tyrimas parodė, kad 2024 metais Lietuvos muzikos verslas generavo apie 308 mln. eurų. Martyno vertinimu, potencialas augti yra didelis, tačiau tam būtina rimtai spręsti muzikos eksporto klausimą, nes būtent čia slypi viena didžiausių neišnaudotų galimybių. „Aš manau, kad muzikos verslas yra reikšmingas. Ar jis gali generuoti dar daugiau pajamų? Taip, gali, bet turime muzikos eksporto problematiką. Praktiškai neeksportuojame muzikos, bet matau didelį sunkiosios muzikos atstovų potencialą“, – pranašauja Martynas Tyla.
Raudonasis kilimas – atskiras frontas
Martynas Tyla neslepia, kad M.A.M.A. raudonasis kilimas šiandien jau yra atskiras reiškinys. Kartais jis sulaukia ne mažesnio dėmesio nei pati apdovanojimų ceremonija. Tai – ne tik vaizdas, stilius ar fotografai. Tai ir logistika, ir žmonių srautai, ir santykiai, ir dešimtys niuansų, kurių žiūrovas nemato.
Šia dalimi rūpinasi Martyno Tylos gyvenimo draugė Neringa Zeleniūtė, kuri tai daro su kolektyvu. Pasak M. Tylos, tai viena jautriausių ir daugiausia tikslumo reikalaujančių viso renginio dalių. Čia neužtenka vien gražaus vaizdo – reikia labai gerai jausti žmones, situacijas ir bendrą renginio pulsą.
Svečių susodinimas, judėjimas, bendras ritmas, santykiai tarp žmonių ir daugybė smulkių detalių galiausiai stipriai prisideda prie to, kaip atrodo visas renginys ir lemia bendrą M.A.M.A. sėkmę. Šiemet šie metų muzikos apdovanojimai surengti jau 15 kartą.
„Kamantinėjimų“ tinklalaidėje Martynas Tyla kalba ne tik apie muzikos rinką, M.A.M.A. ir scenos užkulisius, bet ir apie asmeninį gyvenimą, laisvalaikį, sportą bei balansą tarp intensyvaus darbo ir kasdienybės.
Visą pokalbį kviečiame žiūrėti čia: