Atostogos baigėsi ir Lietuvos kūrėjai pasitinka rudenį su geromis žiniomis iš Seimo – šiandien parlamentarai beveik vienbalsiai nutarė svarstyti ilgai lauktą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projektą, kuris apsunkins kelią nelegalioms filmų, muzikos bei knygų platinimo svetainėms pelnytis iš Lietuvos ir užsienio autorių kūrybos.
Dar nuo 2016 m. ruoštas, nemažai diskusijų kėlęs ir šiandien kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson pateiktas svarstymui įstatymo projektas sukurs galimybę kūrėjams efektyviai ginti savo teises internetinėje erdvėje. Teisių turėtojai galės kreiptis į valstybinę instituciją – Lietuvos radijo ir televizijos komisiją – su prašymu interneto paslaugų teikėjams blokuoti piratines interneto svetaines, kuriose be kūrėjų sutikimo talpinami jų darbai.
Pristatydama projektą Seimo posėdžio metu, L. Ruokytė-Jonsson paminėjo, jog tokio įstatymo iniciavimą lėmė kelios priežastys, tarp kurių svarbiausiomis įvardino neefektyvų autorių teisių užtikrinimo reguliavimą bei didžiulį piratavimo mastą Lietuvoje. Nelegalių turinį platinančių svetainių pajamos šiemet gali siekti iki 15 milijonų eurų, tačiau mokesčiai nei valstybei, nei autoriams už šias pajamas nėra sumokami. Viena didžiausių nelegaliai kūrinius platinančių svetainių, ministrės teigimu, pernai tesumokėjo 29 eurus mokesčių.
2017 m. piratavimo sekimo kompanijos „MUSO“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva užima antrąją vietą pasaulyje pagal kūrinių vagysčių internete mastą, o sąraše mus lenkia tik Baltarusija. Tyrimas parodė, jog vienas interneto vartotojas Lietuvoje nelegaliai turinį platinančiose svetainėse per metus vidutiniškai lankėsi 269 kartus.
„Jeigu internetą palygintume su greitkeliu, šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti kelio ženklus, kuriais vadovaujantis tuo greitkeliu važinėjame, mat šiuo metu jame nėra jokių taisyklių“, – sako AGATA vadovė.
Norėdami atkreipti dėmesį bei skatinti visuomenę sąmoningai vartoti jų kūrybą, kūrėjai ir jų teises ginančios organizacijos šį pavasarį paskelbė iniciatyvą „Biški vagis nebūna“. Jos metu visuomenei buvo pristatyti labiausiai apvogti Lietuvos kūrėjai, tarp kurių auksas atiteko Ingai Valinskienei ir jos kūriniui „Žvaigždė“. Į šį sąrašą taip pat pateko Lilas ir Innomine, Monika Linkytė, Leon Sommov & Jazzu, Vaidas ir Monique, filmai „Zero 2“, „Balkonas“, „Ekskursantė“. Knygų kategorijoje pirmoje vietoje atsidūrė Prezidento Valdo Adamkaus knyga „Paskutinė kadencija“.
Birželio 13 d. autoriai pasirašė simbolinę peticiją, kurią įteikė LR Kultūros ministerijos atstovams, reikalaudami susitelkti ir primindami, kad kiekviena praleista diena prisideda prie neigiamos turinio vagysčių statistikos.
Mūsų šalies rinkai neteisėtai filmus platina apie 200 interneto svetainių, TV turinį – 60, muziką – 75, knygas – apie 20. Skaičiuojama, kad 2017 m. Lietuvoje nelegaliai turinį teikiančių interneto svetainių pajamos turėtų siekti beveik 15 mln. eurų per metus. Vien Filmai.in 2016 m. pajamos siekė virš 2,4 mln. eur. Mokesčiai už šias pajamas nėra sumokam