Mažai žinomas antioksidantas, kuris ypač naudingas šaltuoju metų laiku

Peršalimas / 123RF.com nuotr.
Šaltinis: Reklama
AA

Prieš kelis dešimtmečius, kalbant apie imuniteto stiprinimą, bene dažniausiai būdavo minimas vitaminas C. Šiandien mokslinės žinios apie veikliąsias medžiagas, kurios turi poveikį imunitetui, gerokai prasiplėtė. Ne taip seniai mokslininkai ištyrė kvercetino – itin stiprių antioksidacinių savybių turinčio bioflavonoido – poveikį mūsų organizmui. Ši natūrali medžiaga ypač išpopuliarėjo Covid-19 pandemijos metu.

Vienas stipriausių antioksidantų

Kvercetinas priklauso augalinių pigmentų grupei, t. y. suteikia daugeliui vaisių ir daržovių spalvą. Tačiau mokslininkai prieš kelis dešimtmečius šia medžiaga susidomėjo dėl kitos kvercetino funkcijos: jis apsaugo augalus nuo žalingo aplinkos poveikio – pavyzdžiui, vėjo, lietaus, sausros ir pan., padeda jiems išlikti esant sudėtingoms gamtinėms sąlygoms.

Šiuo metu kvercetinas laikomas vienu stipriausių iš žinomų antioksidantų. Antioksidantai yra būtini mūsų organizmui, kad jį apsaugotų nuo laisvųjų radikalų, kuri organizme natūraliai susidaro vykstant medžiagų apykaitai, poveikio. Didelis laisvųjų radikalų kiekis ilgainiui pažeidžia ląsteles, dėl šios priežasties organizme vystosi lėtinis uždegimas, laikomas daugelio sunkių lėtinių ligų priežastimi. Laisvieji radikalai silpnina ir imuninę sistemą, kuri tampa nepajėgi apsiginti nuo žalingo aplinkos poveikio, bakterijų ir virusų.

Peršalimas / 123RF.com nuotr.

Nors uždegimas yra natūrali organizmo reakcija, padedanti jam kovoti su bakterijomis ir virusais, lėtinis uždegimas kaip tik silpnina organizmo atsparumą žalingam aplinkos poveikiui. Tyrimų duomenimis, kvercetinas šį lėtinį uždegimą padeda sumažinti. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad reumatoidiniu atritu sergančių asmenų, kurie 8 savaites vartojo kvercetino, sąnariai tapo judresni bei mažiau skausmingi.

Dėl priešuždegiminių savybių šis augalinis flavonoidas taip pat gali prisidėti prie organizmo stiprinimo šaltuoju metų laiku, kai ima siausti įvairūs virusiniai susirgimai. Jo specialistai pataria vartoti ir Covid-19 profilaktikai ar jau susirgus. Teigiama, kad jis gali sustiprinti kitų priešuždegiminių preparatų poveikį – padeda geriau pasisavinti vitaminą C bei cinką.

Prisideda prie lėtinių ligų profilaktikos

Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, kad kvercetinas gali prisidėti mažinant aterosklerozės riziką, užkertant kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, mažinant kraujospūdį bei blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, todėl gali būti naudingas žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Penkias savaites trukęs eksperimentas su laboratorinėmis pelėmis parodė, kad į mitybos racioną įtraukus kvercetino, jų kraujospūdis sumažėjo nuo 18 iki 23 proc.

Su žmonėmis gautas mažesnis rezultatas – sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas sumažėjo vidutiniškai 5,8 mm Hg ir 2,6 mm Hg, tačiau ir šis rezultatas pakankamai reikšmingas, kad mokslininkai tęstų tyrimus, susijusius su kvercetino poveikiu kraujospūdžiui.

Matuoja kraujospūdį / 123RF.com nuotr.

Taip pat manoma, kad priešuždegimis kvercetino poveikis gali sumažinti alergijos simptomus. Tyrimai mėgintuvėlyje parodė, kad ši medžiaga prisideda prie kai kurių fermentų, dalyvaujančių alerginėse reakcijose, blokavimo. Taip pat kvercetinas sumažino su žemės riešutų vartojimu susijusias anafilaksines reakcijas gyvūnams. Išsamesni tyrimai su žmonėmis dar tik atliekami, bet teikia daug vilčių.

Taigi, kvercetino nauda sergant lėtinėmis ligomis aktyviai tyrinėjama. Tiesa, nors tyrimų rezultatai daug žadantys, norint patvirtinti kvercetino naudą sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Gali sulėtinti senėjimo procesus

Kvercetinas turi ir kitų organizmui naudingų savybių. Teigiama, kad jis gali padėti mažinti cukraus lygį kraujyje, taip apsaugodamas nuo gliukozės koncentracijos šuoliukų ir cukrinio diabeto vystymosi. Dar vienas šio flavonoido ypatumas – pastebėta, kad jis gali padėti padidinti fizinę ištvermę bei sumažinti nuovargį treniruočių metu. Šis efektas siejamas su flavonoidų teigiamu poveikiu kraujotakai.

Kaip ir visi antioksidantai, kvercetinas, apsaugodamas ląsteles nuo laisvųjų radikalų pažaidos, lėtina senėjimo procesus. Vyksta aktyvūs tyrimai, kaip ši medžiaga gali padėti užkertant kelią degeneracinėms smegenų ligoms, tokioms kaip Alzheimerio liga ar demensija. Alzheimerio liga sergančių pelių, kasdien papildomai gavusių kvercetino, šios ligos žymenys reikšmingai sumažėjo, o jų smegenų veikla suaktyvėjo. Deja, pažengusios ligos atveju teigiamas poveikis nepastebėtas.

Kaip papildyti organizmą kvercetinu

Flavonoidų žmogaus organizmas pats negamina, todėl jų mes turime gauti su maistu. Dėl to svarbu, kad mūsų mitybos racione būtų pakankamai augalinio maisto – vaisių ir daržovių. Kvercetino gausu paprikose (ypač geltonose ir žaliose), brokoliuose, šparaguose, česnakuose, pomidoruose, lapiniuose kopūstuose, obuoliuose, raudonosiose vynuogėse, miško uogose, kaparėliuose, taip pat žalioje ir juodoje arbatoje.

Paprikos / Vida Press nuotr.

Ypač daug kvercetino randama svogūnuose – viename kilograme svogūnų jo gali būti apie 300 mg. Verta žinoti, kad kvercetinas labiau kaupiasi vaisių ir daržovių paviršiuje bei žievelėse. Taip pat jo kiekis produktuose priklauso nuo auginimo sąlygų. Naudingesni yra ekologiški vaisiai ir daržovės – tyrimai rodo, kad kvercetino kiekis juose gali būti didesnis net iki 79 proc.

Vis dėlto su maistu mes dažnai negauname reikalingo kvercetino kiekio, juolab kad mūsų mityba dažnai nėra taisyklinga ir ne visada mums prieinami ekologiški produktai. Papildyti mitybos racioną kvercetinu galima ir maisto papildais.

Pasak maisto papildais prekiaujančios elektroninės parduotuvės „Biofitus“ vadovo Vytenio Mikašausko, kvercetinas lietuvių vaistinėlėse atsirado palyginti neseniai, ši medžiaga išpopuliarėjo tik prasidėjus Covid-19 pandemijai, tačiau ir šiuo metu yra taip pat aktyviai perkama kaip ir vitaminas C ar cinkas, kurie padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.

Vytenis Mikašauskas / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Įprasta rekomenduojama kvercetino dozė svyruoja nuo 500 iki 1000 mg per dieną. Kvercetino papildus galima vartoti profilaktiškai – jie neturi šalutinio poveikio. Vis dėlto nereikėtų viršyti 1000 mg per dieną dozės, nes tuomet gali pasireikšti tokie perdozavimo simptomai, kaip galvos ar pilvo skausmai. Kadangi nėra atlikta tyrimų, kaip kvercetino papildai gali paveikti nėščiąsias ir krūtimi žindančias moteris, joms rekomenduojama jų nevartoti.

Bet kuriuo atveju, prieš vartojant kvercetino maisto papildus, būtina pasitarti su savo gydytoju ar vaistininku, aptarti, kaip kvercetinas gali sąveikauti su kitais vartojamais vaistais. Pavyzdžiui, yra duomenų, kad kvercetinas gali sumažinti kai kurių antibiotikų veiksmingumą, padidinti antikoaguliantų poveikį ir taip padidinti kraujavimo riziką, taip pat sustiprinti kai kurių chemoterapinių vaistų poveikį.

Skaitykite daugiau