Mažasis Baltijos kruizas. Kuo jis stebina?
Kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga puikiai tinka bet kuriuo metų laiku, kai norisi kelioms dienoms ištrūkti iš kasdienybės ir atsikvėpti. Dvi naktys laive ir viena diena Stokholme puikiai pravėdina galvą bei suteikia nepamirštamų įspūdžių.
Kelionė prasidėjo Rygos uoste, kuriame laukė dvylikos denių kruizinis laivas. Į laivą lipama specialiais keleivių laipteliais, o tie, kurie keliavo automobiliais, važiavo į laive įrengtas stovėjimo aikšteles. Vėliau liftais jie pakilo į aukštesnius denius ir įsikūrė savo kajutėse. Kelte yra keturių tipų kajutės: nuo visai paprastų, neturinčių lango į jūrą, iki prabangių su dvigule lova, nedideliu baru ir vaišėmis.
Vos atėjus į laivą, nustebino prabanga. Interjere dominuoja tamsios spalvos ir aukso detalės, daug veidrodinių paviršių ir dekoratyvaus apšvietimo, o tai dar labiau padidina ir taip įspūdingą laivo erdvę.
Liftu pakilome į devintame denyje esančias kajutes, palikome daiktus ir ėjome į lauką stebėti, kaip laivas ims tolti nuo Rygos uosto.
Kelionė prasideda
17.30 laivas pajudėjo iš uosto. Tolstančius krantus stebėjome iš denio, ištiesto specialia neslidžia danga. Jos praktiškumu netrukome įsitikinti, kai iš dangaus pasipylė taip retai šią žiemą lepinančios snaigės. Jauku būtų prisėsti ant romantiškų žibintų šviesoje skendinčių suolelių, bet pūga visai įsismarkavo, todėl žvilgsniu palydėję kranto žiburius grįžome vidun. Vasaros sezonu šie deniai alsuoja gyvybe visą kelionės laiką. Lauke atidaromas baras, išrikiuojami staliukai. Linksmai besišnekučiuojant galima palydėti ar pasitikti saulę, romantiškai pasivaikščioti, pasisukti šokio rimtu, stebint Baltijos vandenis.
Vakarieniauti keliavome į septintame denyje įrengtą restoraną. Nemaža dalis keliautojų čia tik pusryčiauja, o likusią kelionės dalį valgo iš namų įsidėtą maistą savo kajutėse.
Vakarieniauti keliavome į septintame denyje įrengtą restoraną. Nemaža dalis keliautojų čia tik pusryčiauja, o likusią kelionės dalį valgo iš namų įsidėtą maistą savo kajutėse. Vakarienę galima rinktis iš daugybės patiekalų, pradedant mėsa, daržovėmis, baigiant keliolikos rūšių silke, jūrų gėrybėmis, ikrais, žinoma, nepamirštant vaisių, sūrių, desertų... Švediško stalo restoranas „Grand Buffe“ įsikūręs pačiame laivo priekyje, tačiau jau buvo vėlyvas vakaras, todėl per langus šmėžavo tik tamsūs vandenys, šen bei ten perskiriami baltos putos. Valgyti buvo šiek tiek nedrąsu, o jei naktį laivą ims labai siūbuoti? Tačiau gardžių kvapų vilionės nugalėjo ir įsidrąsinę paragavome įvairių skanėstų.
Naktinės pramogos
Pasistiprinę nusprendėme pasidairyti po laivą. Praktiškumo vedami suskaičiavome abipus laivo pritvirtintas gelbėjimosi valtis, nes pagrindas po kojomis retkarčiais stipriai susiūbuodavo. Tiesa, jokių neigiamų organizmo reakcijų į supimą nejutome ir grožėjomės laivo didumu. Iš toliau esančio kito restorano ataidėjo gyva muzika – daili smuikininkė grojo vakarieniaujantiems svečiams. Paėjus dar kiek tolėliau pastebėjome jaukų barą, kuriame linksmo būdo škotas gitara grojo žinomus įvairių žanrų kūrinius. Kiekvieną praeinantį jis maloniai pašnekindavo, pakviesdavo užeiti, klausė, kokią dainą norėtų išgirsti. Asmeniniu dėmesiu jis apdovanojo kiekvieną – teiravosi, iš kur atvyko, kuo vardu, skyrė dainas ir, suprantama, ragino užsisakyti gėrimų.
Vėliau sužinojome, kad mums grojęs muzikantas yra ne tik talentingas ir žodžio neieškantis kišenėje, bet ir žinomas muzikantas. Stokholme šiuo metu gyvenančio Dave‘o Stewarto muzikinius vaizdo klipus youtube stebi milijonai žmonių.
Kam prie širdies trankesnė muzika, galėjo eiti pašokti į tame pačiame denyje esantį naktinį klubą. Įvairiaspalvėmis šviesomis viliojanti šokių vieta labiausiai mėgstama jaunesnių keliautojų. Pastarieji taip pat mielai laiką leidžia ir vaizdo žaidimų kampelyje ar išbando savo jėgas prie biliardo stalo. Azartiškesni keliautojai sėkmės tikisi kruizinio laivo kazino.
TAIP PAT SKAITYKITE: Makalius pataria: svarbūs daiktai, kuriuos verta pasiimti į kelionę
Sveiki atvykę į Stokholmą!
Naktinė kelionė atvira Baltijos jūra baigėsi anksti ryte. Pro kajutės langą buvo galima matyti vieną kitą salelę. Stokholmo salynas susideda iš maždaug 24 tūkst. salų ir salelių, tačiau tikslaus jų skaičiaus pasakyti negalima, nes kasmet atsiranda naujų. Kone kiekvienoje saloje stovi namai, net tokiose, kuriose namas užima kone visą salos plotą. Kitas salas ir žemyną salų gyventojai pasiekia plaukiodami kateriais. Salyne kursuoja ir viešasis transportas – didesni ir mažesni keltai. Kuo arčiau Stokholmo, tuo salų daugiau ir jos didesnės.
Pasigrožėję vaizdu, skubame papusryčiauti. Vėl švediškas stalas ir įvairus patiekalų pasirinkimas. Šįkart pro langus tikrai yra į ką pasidairyti, nes lauke šviesu.
Pasigrožėję vaizdu, skubame papusryčiauti. Vėl švediškas stalas ir įvairus patiekalų pasirinkimas. Šįkart pro langus tikrai yra į ką pasidairyti, nes lauke šviesu.
Dėmesį patraukė ne tik krantai, bet ir čia pat plaukiantys laivai, šen ten praskrendančios žuvėdros.
Kadangi Stokholme turėjome ne visą dieną, leidomės į ekskursiją autobusu. Ekskursiją gidas vedė rusų kalba, nes Švedijoje gidų, kalbančių lietuviškai, beveik nėra. Stokholmas yra viena gražiausių sostinių pasaulyje, kuri užima 14 salų, o jas jungia 57 tiltai. Gražūs pastatai, žalios miesto erdvės ir daug vandens – tai išskiria šį miestą iš kitų. Būtina pamatyti Karališkuosius rūmus ir Stokholmo katedrą, apsilankyti bent keliuose iš daugiau nei 70 mieste esančių muziejų (tarp jų – grupės „ABBA“, rašytojos Astridos Lindgren, nuskendusio laivo „Vaza“ muziejai).
Ką aplankyti
Muziejuje „Vaza“ eksponuojamas laivas yra ir didžiausia švedų gėda, ir pasididžiavimas. Karinis laivas „Vaza“, pastatytas 1626–1628 metais, buvo tuo metu valdžiusios Vazų dinastijos pasididžiavimas. Didžiausias to meto karinis laivas į pirmąją kelionę buvo išlydėtas iškilmingai, su patrankų saliutais, tačiau plaukiant link uosto vartų, vėjo gūsiai apvertė laivą ant šono, nes jo viršutinis denis buvo per sunkus. Taip dvejus metus statytas laivas, kartu su visa įgula, atsidūrė jūros dugne, nuplaukęs tik šiek tiek daugiau kaip kilometrą... 333 metus Baltijos jūros dugne išgulėjęs laivas buvo sėkmingai iškeltas ir įkurtas jo muziejus, kuris yra pats lankomiausias Švedijoje!
Kita turistų pamėgta vieta yra įspūdingo dydžio atrakcionų parkas „Gröna Lund“ arba „Žalia pievelė“, joje ne tik daugybė įspūdingų atrakcionų, cirko ir kitų scenų, bet ir didžiausia pasaulyje grandininė karuselė „Eclipse“. Iš Stokholmo senamiesčio į šią salą galima nuplaukti laiveliu. Beje, viešojo transporto bilietai čia galioja visoms transporto priemonėms – autobusams, tramvajams, metro, laivams. Plaukiant vakare atsiveria įspūdinga Stokholmo panorama, Melareno ežero vandenyje atsispindi daugybė miesto švieselių, o atrakcionų parkas vilioja ryškiaspalviais bokštais, kurių viršūnėje įrengtos laisvo kritimo karuselės.
Būtina pasivaikščioti daugiau kaip 750 metų skaičiuojančiu senamiesčiu, užsukti į siauriausią Martino Trotzigso gatvelę, kurios plotis vietomis tesiekia 50 cm, surasti stogus, kurie įkvėpė A. Lindgren sukurti Karlsono personažą, pasėdėti jaukioje kavinukėje ir išgerti kokybiškos švediškos kavos.
Šeimyninės įdomybės
Švedijoje sambo (liet. sugyventinis) – visiškai normalus ir toleruotinas statusas. Sugyventinių šeimos laikomos tokiomis pat visavertėmis, kaip ir susituokusiųjų.
Netgi pildant dokumentus ar anketas kaip šeiminę padėtį galima nurodyti: vienišas (-a), susituokęs (-usi) arba sugyventinis (-ė). Tokiose šeimose gimę vaikai turi visas teises, kaip ir santuokiniai.
Kitas terminas, apibūdinantis statusą, yra mambo. Taip save vadina pilnamečiai švedai, kurie vis dar gyvena su tėvais. Beje, daugelyje šeimų vos pilnametystės sulaukę vaikai pradeda gyventi be gimdytojų. Nors anksti tampa savarankiški, bet tuoktis ir kurti šeimos švedai neskuba. Anksčiau vidutinis pirmagimio susilaukusios moters amžius Švedijoje buvo 34–36 metai, dabar – 29-eri, tačiau tik todėl, kad šalyje apsigyvenę daug kitataučių.
Trečiasis šeimos modelis yra särbo. Taip apibūdinami vaikus užauginę sutuoktiniai, kurie gyvena atskiruose būstuose, tačiau nėra išsiskyrę ir susitinka tik maloniai praleisti laiko kartu.
Prie įdomių dalykų norėtųsi paminėti ir šviesą Stokholme. Žiemos metu čia niekada neprašvinta iki galo, net vidurdienį šviesos yra tiek, kiek Lietuvoje apie 16 val. Tokioje prieblandoje jie gyvena iki pat pavasario.
Poilsio zonos
Laivas iš Stokholmo uosto pajudėjo 17 val. Atgal vyko daugiau keleivių bei laivo apsaugos darbuotojų. Beje, nepaklusniems keleiviams laive yra įrengtos specialios vienutės, kuriose kartais priverstinai paliekami tie, kuriems reikia nusiraminti.
Po vakarienės galima pasilepinti sauna ir burbuline vonia. Su vaikais vykstantys tėvai savo atžalas gali palikti vaikų žaidimo kambaryje, kur yra įvairių renginių, žaidimų, specialių dirbtuvėlių ir konkursų.
Po vakarienės galima pasilepinti sauna ir burbuline vonia. Su vaikais vykstantys tėvai savo atžalas gali palikti vaikų žaidimo kambaryje, kur yra įvairių renginių, žaidimų, specialių dirbtuvėlių ir konkursų.
Beje, kruize vyksta loterija, kurios metu keleiviai gali laimėti įvairius prizus bei kruizą dviem. Įvairias viktorinas rengia ir atskiri barai, o gimtadienį kruizo metu švenčiantys keleiviai vakaro programos metu sveikinami sudainuojant „Su gimimo diena“ trimis kalbomis – švedų, anglų ir latvių.
Vakaro programos metu scenoje, kurią stebi žiūrovai iš dviejų aukštų, vyksta įvairių trupių pasirodymai: šokiai, akrobatika, cirko numeriai ir kt. Kartais dėl smarkaus siūbavimo ne viską įmanoma atlikti, tačiau tikrai yra į ką pasižiūrėti. Pertraukų tarp pasirodymų metu susirinkusiems koncertuoja grupė, perdainuojanti žinomiausias senesnes ir naujausias dainas, keleiviai kviečiami pašokti.
Dar viena pramoga – karaokė vakaras. Anksčiau minėtame bare visi norintys galėjo išbandyti savo jėgas dainuodami. Norintys gali įsigyti kosmetikos, parfumerijos, drabužių įvairių skanėstų ir kitų lauktuvių neapmuitintų prekių parduotuvėse.
Štai ir Ryga
Naktį, plaukiant atgal į Rygą, laivą gerokai pasiūbavo, tačiau tai nekliudė gerai išsimiegoti. Ryte priartėjome prie krantų. Papusryčiavę ir susirinkę daiktus, tais pačiais keleivių laipteliais paržingsniavome į Rygos uostą. Kadangi jau buvo 11 val. grįžome į Rygą, galėjome dar valandėlę ar dvi pasivaikščioti po Rygos senamiestį ir Lietuvos link patraukti tik pavakare.
TAIP PAT SKAITYKITE: Rimvydas Širvinskas-Makalius: 5 patarimai keliaujantiems autobusu