Mažoji tėčio princesė: 3 klaidos, kurių derėtų vengti kiekvienam tėvui
Seniai praėjo laikai, kai mergaitės gimimas šeimoje buvo laikomas našta. Šiandien dukra tėčiui – mažoji jo princesė, kurią galima globoti, saugoti, lepinti neslepiant švelnių jausmų.
Mažoji nelieka skolinga. Ir visi svajoja, kad tai nesibaigtų. Tačiau svajoti neužtenka, šiuos santykius reikia puoselėti nuo pirmų dienų.
3 klaidos, kurių privalote vengti
Dukra auklėjama kaip berniukas. Kartais pasitaiko situacijų, kad sūnaus laukęs tėtis, gimus dukrai, galima sakyti, ignoruoja vaiko lytį ir skatina berniukiškus žaidimus ir poelgius, neleisdamas reikšti mergaitėms būdingo švelnumo ir jautrumo.
Kad užsitarnautų tėčio meilę, dukra nuo mažų dienų stengiasi atitikti tėčio formuojamą įvaizdį ir daugeliui pavyksta, ypač jeigu mama nedrįsta apginti dukros. Pasekmės išryškėja paauglystėje, kai lyties identiškumas tampa itin svarbus.
Kaip berniukas auginta mergaitė sunkiai randa bendrą kalbą su kitomis mergaitėmis, dažnai būna jų atstumta, o tokia draugystė labai svarbi identitetui formuotis. Vėliau bendraujant su vaikinais taip pat kyla sunkumų: į merginą dažniausiai nežiūrima kaip į potencialią partnerę, ji ir toliau laikoma tik drauge („sava“).
Ignoravimas. Tai situacija, kai tėtis ne tik ignoruoja dukros lytį, bet ir apskritai ignoruoja faktą, kad turi atžalą. Jis beveik niekada neima dukros ant rankų, nesidomi, kaip jai sekasi. Ašaros ir kaprizai dažniausiai sukelia susierzinimą ir priekaištus žmonai: „Ar gali galų gale ją nuraminti!“
Toks vyras gali garsiai pasvajoti: „Jeigu turėčiau sūnų...“ Ir iš tiesų, jeigu šeimoje gimsta berniukas, vyresnei sesutei tenka Pelenės vaidmuo. Na, o jeigu gimsta antra mergaitė, jos laukia pirmosios likimas.
Iš pradžių dukra visomis išgalėmis stengiasi užsitarnauti tėčio dėmesį, meilę, nors menkiausią šypsnį, bet dažniausiai sulaukia abejingo atsakymo: „Geriau eik pas mamą, aš pavargęs.“ Nereikėtų stebėtis, kad užaugusi ji tarp kitų vyrų ieškos meilės, kurios troško, bet nepatyrė bendraudama su tėčiu.
Neįvykdomi reikalavimai. Tai situacija, kai galima jausti ne tik tėvo emocinį šaltumą, bet ir didžiulį jo susierzinimą ir nepamatuotą reiklumą dukters atžvilgiu. Dėmesys rodomas, bet jis yra neigiamas. Anksčiau aptartas ignoruojantis vyras beveik neatskleidžia emocijų, o šiuo atveju tėvas nuolat nepatenkintas ir žeria dukrai priekaištus, kad ir ką ji darytų.
Būdama maža dukrytė nesusigaudo, kodėl jos tėtis piktas ir jaučiasi dėl to kalta (vaikai visada jaučia kaltę dėl tėvų problemų). Užaugusi supranta, kad ji nusikalto tik tuo, kad gimė mergaite. Be kaltės, gimsta pyktis ir noras atkeršyti. Kadangi suaugus šalia jau nebe tėtis, o kiti vyrai, beveik visada bendraujant su jais kyla sunkumų.
Konsultavo psichologė Rasa Aukštinaitytė.
