M.Daikerytė – apie turtingų tėvų dukros etiketę ir santykius šeimoje: „Teko kreiptis į psichologą“
Nuo vaikystės – scenoje, vos sulaukus pilnametystės – jau ir versle. Vizažo meistrė Milita Daikerytė atvira – gal iš pirmo žvilgsnio jos gyvenimas atrodo pavydėtinai – dėmesys, aplodismentai, liaupsės. Bet kita medalio pusė yra daug sunkesnė, nei galite įsivaizduoti – nuolatinės apkalbos ir „auksinio jaunimo“ etiketė.
„Klausimas, ar tai, kad tėvai turėjo galimybę mane kaip vaiką skatinti, investuoti į būrelius, pasirodymus, vėliau ir verslą – nebuvo man tarsi kojos pakišimas“, – svarsto jaunoji verslininkė.
Milita Daikerytė paauglystėje ne kartą pagalvojo, kad gyvenime galbūt jai būtų daug lengviau, jei jos tėvai nebūtų žinomi verslininkai. Nesvarbu, kiek prakaito ji liejo dainavimo ir šokių repeticijų salėse, kiek sveikatos ir jėgų atidavė vėliau savo grožio salono įkūrimui – ją visuomet lydėjo komentarai, kad viską jai nupirko tėvai.
„Mokykloje jaučiausi vieniša, koridoriuose neretai stovėdavau viena. Dalis žmonių visada kalbėjo, kad esu turtingų tėvelių dukrytė, kuriai visada viskas nupirkta, užsakyta. Man kaip vaikui buvo neįmanoma prie to priprasti“, – atvirauja Milita.
„Būreliai buvo geriausias būdas užimti vaikus“, – sako Militos mama Sonata Daikerienė. Ji pripažįsta, kad dukras ten leido ir dėl savų priežasčių – pati buvo darboholikė, negalėjusi skirti tiek dėmesio, kiek merginoms reikėjo. Taip pat tai tapo savotišku būdu negalvoti apie suprastėjusius santykius su vyru.
„Jeigu šeimoje tarp tėvų yra įtempti santykiai, juos būna skaudu spręsti, o gal ir išvis nesinori to daryti. Tad tiek vyras, tiek aš gyvenome tuo ritmu – koncertai, renginiai, filmavimai. Savo problemas nustumi į šalį ir orientuojiesi į vaiko sėkmę. Dabar galvoju, kad Militai turėjo būti nelengva, kai mes kėlėme jai didelius lūkesčius“, – atvirai sako Sonata Daikerienė.
Militai tebuvo 12 metų, kai ji žengė į televizinius projektus, ir ją užgriuvo didelis dėmesys. Prie viso to prisidėjo, kaip pati sako, chaotiška padėtis namuose, o dar ir paauglystė. Kai su mergina tėvams nebepavyko susikalbėti, kai numalšinti stresą nepadėjo nei sporto klubas, nei joga ir meditacija, Sonata dukrą nuvedė pas psichologą.
„Dabar suprantu, kad ne tik vaikui reikia psichologo. Kartais jo reikia ir mamoms“, – sako Sonata.
„Apie kai kuriuos dalykus negalėjau šnekėti su tėvais, sese, draugėmis. O psichologas padėjo susidėlioti mintis“, – šiandien džiaugiasi Milita.
Kokios etiketės Militą lydėjo toliau versle, kodėl mama patikėjo grožio saloną 18-metei dukrai ir kodėl vizažo meistrė vis dažniau pagalvoja apie savo šeimą – pirmadienį 20 val. laidoje „Nuo...iki…“ per LNK.
+2