Medeina Andriulienė pasitinka pirmąsias Kalėdas su dukra: „Ana, kaip ir tėvai, nespinduliuoja ramybe“

„Man atrodo, kad kalėdinė dvasia priklauso nuo žmogaus nusiteikimo, o ne nuo to, kiek ir su kuo susitiksi. Pasakysiu banaliai lyg iš Holivudo filmo, bet tikrai taip  – Kalėdos yra širdyje“, – pokalbį su portalu Žmonės.lt pradeda M.Andriulienė.

Karantino metu kur kas daugiau laiko šeimoje galinti praleisti Medeina pasakoja, kad dėl visuomenėje įsigaliojusių judėjimo aprobojimų, net nėra kada liūdėti, kai namuose tvyro tiek vaikiško šurmulio.

„Ana yra tokia kaip ir jos tėvai – nespinduliuoja ramybe, bet ji yra labai geras vaikas. Joje verda daugybė emocijų, tai arba viskas labai gerai, arba – blogai. Juokauju, kad kai blogai elgiasi, ji panaši į tėtį, kai gerai – į mane. Ji be proto užsispyrusi, daro viską taip, kaip jai reikia“, – juokiasi pašnekovė.

Dėmesys – Kalėdų eglei

Pirmąsias šventes gausesnėje šeimoje sutinkanti Medeina atvirauja, kad Kalėdų eglutė namuose nebuvo sutikta draugiškai – aštuonių mėnesių Ana iki šiol į ją žvelgia su pasipiktinimu.

„Visokius planus rezgėme, kaip čia reikės apstatyti tą eglę, kad Ana nenugriautų, bet nutiko juokingas dalykas – ji prisilietė prie eglės spyglių ir jai labai nepatiko. Dabar dukra nė iš tolo neina arti eglės, tik susiraukusi į ją pažvelgia“, – pasakoja M.Andriulienė.

Savo vaikystės Kalėdas prisiminusi Meideina atvirauja visuomet su nekantrumu laukusi šios šventės. Iki šiol puošdama Kalėdų eglę moteris paiso vienos tradicijos – senus šeimos žaisliukus derina su naujesniais.

„Nuo pat vaikystės mano eglutės turėdavo būti labai didelės, skarotos, su daug žaisliukų, primenančios amerikietiškuose filmuose matomas žaliaskares. Yra dar viena tradicija – Liudviko močiutė Ona išsaugojo ir savo tėvelių žaisliukus, ir savo jaunystės, mes iki šiol turime tų senų papuošimų. Juos deriname su modernesniais. Be to, šiais metais dar pavyko sutvarkyti ir seną girliandą. Šiemet ir ji papuošė mūsų eglę, – pasakoja Medeina. – Man žaliaskarė yra tradicijų tęstinumo, kartų iš kartos simbolis.“

M.Andriulienė šypsosi, kad jų namuose kalėdinė dvasia iš tiesų primena filmą – šventiniu laikotarpiu dažnai skamba kalėdinė muzika. Tiesa, mažosios Anos, atrodo, ir ji nelabai žavi.

„Kiekvieną dieną klausome kalėdinių dainų, domimės ir jų atsiradimo istorija – iš kur ta daina kilusi ir kodėl ji tokia, kaip ji išpopuliarėjo. Tiesa, Ana nėra iš tų vaikų, kurie vos išgirdę muziką, ima šokti į ritmą. Ji į tai žiūri neutraliai ir nešvaisto laiko tokioms nesąmonėms“, – juokiasi M.Andriulienė.

Kalėdos daugeliui asocijuojasi su dovanojimo džiaugsmu. Paklausta, apie kokią dovaną šiemet svajojo, Medeina sako: „Man labiau patinka dovanoti ir tai sakau nuoširdžiai. Man Kalėdos yra apie dovanas kitiems ir man beprotiškai patinka matyti, kai išpakuoja mano dovanotas.“

Dėl apribojimų nesisieloja

Net ir sugriežtinto karantino metu matydama vienus pas kitus besiveržiančius žmones, M.Andriulaitienė neslepia nuostabos. Pasak moters, dėl kur kas ramesnių švenčių ji nesisieloja ir ragina aplinkinius tame įžvelgti prasmę.

„Man atrodo, kad jaudintis reikia tada, kai nutinka tikrai gyvenimą keičiantys įvykiai ar sukrėtimai, o čia tik vienos Kalėdos. Duok Dieve, kad jų būtų dar daug ir visi sveiki sulauktume jų. Visiškai kvaila yra rizikuoti dėl vienų Kalėdų, galimai aukojant visas ateities Kalėdas. Esu už tai, kad kuo griežčiau laikytumėmės to karantino“, – sako Medeina.

Ji prisimena, kad praėjusiais metais per šventes prie vakarienės stalo susirinko net 20 žmonių. Nepaisant to, jog šiemet šventes sutiks kur kas mažesnėje kompanijoje, tradicijų ji neketina atsisakyti.

„Kasmet iš žirgyno parsivežu šieno, šiaudų, kad galėtume pakišti po staltiese. Būdavo visi traukia šiaudus, pagal jų ilgį žiūri, kas ilgiau gyvens. Iš tiesų, ne tik šią bet ir daugelį kitų senų tradicijų, žaidimų stengiamės įpinti į savo vakarienę“, – apie šeimos šventes pasakoja Medeina.

Pirmosios Kalėdos įamžintos fotosesijoje

Dar prieš sugriežtintą karantiną Andriulių šeima įsiamžino jaukioje kalėdinėje fotosesijoje. Žaviu kadru socialiniuose tinkluose pasidalijusi M.Andriulienė juokiasi, kad iškart sulaukė aplinkinių klausimų, prašančių atskleisti, kur ji esą pasidarė šukuoseną ar makiažą. Visgi Medeina pasakoja, kad ši fotosesija nebuvo suplanuota.

„Neplanavau šios fotosesijos. Bet kaip tik prieš Kalėdas sugalvojome pasikeisti televizorių, pardavinėjome senąjį. Jį nusipirko mūsų mylima fotografė Akvilė. Atvažiavusi pas mus jo pasiimti, ji paklausė, ar norėčiau pasidaryti nuotraukų, nes kaip tik turi fotoaparatą automobilyje. Aš tik pasidžiaugiau, kad mano plaukai buvo išplauti ir greitai pradėjau ruoštis, rengti vaikus, o Akvilė tuo metu kantriai laukė lauke, kol galės greitai iš tolo padaryti keletą kadrų“, – pasakoja M.Andriulienė.

Moteris šypsosi, kad spontaniškai įvykusi fotosesija visam gyvenimui įstrigs kaip širdį glostantis prisiminimas. „Visada yra daug fainiau, kai kažkas gal ir ne iki galo pavyksta, bet būna tikra, natūralu“, – sako ji.