Nuosaikumą šlovinantys posakiai apie tai, kad „mažiau yra daugiau“ ir „kuklumas žmogų puošia“, skirti ne Andriuliams – jų pasaulyje visko yra daug. Daug darbų, verslų ir užsiėmimų – net stebiesi, kaip jiems užtenka paroje valandų. Daug vaikų – niekas nenuginčys, kad keturios atžalos yra solidu. Daug pinigų – irgi be jokio kuklumo tenka pripažinti, kad jie – pasiturintys žmonės, savo rankomis, tiksliau – galvomis, susikūrę tokį gyvenimą, kokio norėjo. Ir daug meilės: šitos likimo dovanos nesuplanuosi, bet net ir čia jiems pasisekė.
Kai tapote pora, jūsų namuose augo du sūnūs iš Liudviko pirmosios santuokos – Aleksandras ir Konstantinas. Dabar, gimus mažosioms Anai ir Marijai, vaikų būrys padvigubėjo. Jaučiate skirtumą, du ar keturi?
Liudvikas: Žinoma: keturi yra stipriai per daug. Mūsų taboras niekur nebetelpa, viską reikia keisti: mašiną, namą, nes visiems reikia atskirų kambarių... Aišku, metams bėgant tų vaikų proporcingai mažės. Štai Aleksas įstojo į Ross mokyklą Niujorke, laimėjo stipendiją, nuo rudens išvažiuos mokytis – iškart vienu taps mažiau.
Medeina: Jei sąžiningai, dėl Alekso išvykimo mums visiems skauda širdį. Jam šešiolika, jis jau ne vaikas – tai dar vienas suaugęs žmogus, su kuriuo labai įdomu bendrauti. Su Liudviku piktinamės ta neteisybe: na kodėl, kai vaikai užauga ir su jais tampa įdomiausia, jie ima ir palieka namus?.. Bet dėl mašinos Liudvikas teisus: kai į ją reikia sugrūsti keturis suaugusius žmones ir du kūdikius su didžiulėmis kėdutėmis, jau ne automobilis, o autobusas reikalingas. Matyt, kažkur apsiskaičiavome...