Madai lėtėjant, o pirkėjui tampant sąmoningesniam, vis dažniau atsisukama į klasika tapusius ir laikui nepavaldžius rūbus, tokius, kaip maža juoda suknelė, geras vilnos švarkas, kelnės ar marškiniai. Kitaip tariant, svarbūs tampa rūbo universalumas bei kokybė, leidžiantys džiaugtis mėgstamu drabužiu ne vienerius metus ir puoselėti tvaresnį santykį su juo bei aplinka. Todėl nenuostabu, jog šių dienų vartotojui pradeda rūpėti ne tik tokie dalykai kaip iš ko rūbas pagamintas ar iš kur jis atkeliavo, bet ir drabužio istorija.
Būtent apie vieno labiausiai su rudeniu asocijuojamo rūbo – megztinio aukštu kaklu – istoriją šįkart ir norėtųsi pakalbėti. Šis neabejotina klasika tapęs ir labai praktiškas megztinis, kurį atvėsus orams mielai renkasi tiek moterys, tiek vyrai, kas keleri ar keliasdešimt metų apsisukus tendencijų ratui vis sugrįžta į stiliaus favoritų gretas. Apskritai rūbai aukštu kaklu ar bent jau jų pirmtakai, galima sakyti, skaičiuoja šimtmečius. Viduramžiais tarnavę kaip kūno apsauga po šarvais, o Anglijos karalienės Elžbietos I-sios laikais įgiję kur kas ekstravagantiškesnį pavidalą apykaklių forma, apie 1800 drabužiai aukštu kaklu tapo populiarūs tarp Anglijos darbininkų klasės atstovų pirmiausiai dėl savo patogumo ir praktiškumo. Vėliau aukštas kaklas buvo sėkmingai inkorporuotas į šios šalies polo žaidėjų sportinę aprangą ir nuo tada dar kartais vadinamas „polo kaklu“ (angl. polo neck), o 19 amžiaus pabaigoje – 20 amžiaus pradžioje išpopuliarėjo ir moterų tarpe kartu su „Gibsono merginos“ – išgalvotos idealios moters įvaizdžiu.
Visgi megztinio aukštu kaklu, kokį labiausiai esame įpratę matyti dabar, pradžia galima būtų laikyti 1940-50 metus. Prie tokio stiliaus rūbo populiarumo labai prisidėjo garsios to meto Holivudo aktorės Jayne Mansfield, Lana Turner ir Jane Russell, kurios ypatingai prigludusiais megztiniais aukštu kaklu stengėsi išryškinti savo krūtinę ir pabrėžti seksualumą. O 1957 metais pasirodžius režisieriaus Stanley Donen filmui „Funny face“ su kultine Amerikos aktore Audrey Hepburn megztinis aukštu kaklu visam laikui įsirašė į mados istoriją. Pastarosios aktorės apranga minėtame filme tapo neatsiejama nuo jos įvaizdžio (kaip beje ir kitas rūbas – juoda suknelė be rankovių iš filmo „Breakfast at Tiffany’s“) ir tarsi skleidė žinutę apie buvimą kitokia, o megztinis aukštu kaklu tapo vis labiau asocijuojamas nebe su seksualia išvaizda, o su mokslo, meno ir inteligentijos atstovais. Jis taip pat tapo neatsiejamas nuo bohemos ir taip vadinamos „bitnikų“ kultūros 60’aisiais.
Dešimtmečiu vėliau megtzinis aukštu kaklu tapo moterų judėjimo už lygias teises savotiška uniforma ir simbolizavo išsilavinusias bei inteligentiškas moteris, taip pat įgavo pasipriešinimo simbolio potekstę. Šį rūbą dažnai dėvėjo vienos ryškiausių to meto aktyvisčių Gloria Steinem bei Dorothy Pitman Hughes, kovojusios už lyčių ir rasių lygybę. Megztinius aukštu kaklu tiek savo kuriamose kolekcijose, tiek savo garderobe mėgo ir tokie žinomi dizaineriai kaip Calvinas Kleinas bei Halstonas, nevengė jais rengtis ir muzikos bei kino garsenybės – the Beatles nariai, Mickas Jaggeris, Elvis Presley, Robertas Redfordas, kiti. Taigi šis rūbas 70’aisiais tapo universaliu drabužiu, tinkančiu tiek darbui, tiek vakarėliui disko klube.
Kiek primirštas 80’siais aukštas kaklas vėl išpopuliarėjo 90’ais. Prie to ypač prisidėjo mados ženklo GAP sukurtas megztinio aukštu kaklu derinamo su mamos stiliaus džinsais įvaizdis. Būtent džinsų ir juodo megztinio aukštu kaklu derinys neatsiejamas ir nuo Stevo Jobso, kuris prisimenamas ne tik dėl savo neginčijamo indėlio į technologijų pasaulį, bet ir dėl metai iš metų nesikeitusio įvaizdžio, kurį veikiausiai įtakojo Steve apsilankymas Sony kompanijoje Japonijoje ir tenykštėje įmonėje dirbusių darbuotojų apranga.
Taigi, išgyvenęs pakilimus ir ramesnius etapus, šiandien megztinis aukštu kaklu vėl mėgaujasi populiarumu. Lietuvoje taip pat – modelių aukštu kaklu galima rasti žinomų šalies dizainerių ir kūrėjų, tokių kaip ROBI AGNES, Ramunės Piekautaitės, Dear Freedom ir stilistės Agnės Gylytės bendro projekto bei kitų, kolekcijose. Megztus gaminius siūlančio ženklo ROBI AGNES įkūrėja bei vadovė Roberta Skiauterytė patvirtina tendencijas ir papildo, jog „istoriškai aukštas drabužio kaklas asocijuojamas su stiprybe, maištu, stiliumi ir kuklumu, o dėvint megztinį su tokia detale jautiesi santūriai, tačiau tuo pat metu rafinuotai bei elegantiškai“. Anot Robertos, tobulas savo paprastumu šis rūbas suteikia lengvumo laikysenai ir pabrėžia jį dėvinčiojo veido bruožus. Lengvai derinamas tiek su kelnėmis, tiek su sijonais, šaltuoju metų laiku megztinis aukštu kaklu yra ir puiki alternatyva šalikui, ypač gražiai atrodo ir dera po paltu ar švarku.
ROBI AGNES kūrėja atkreipia dėmesį, jog norint, kad megztinis tarnautų ilgai ir pateisintų savo ilgaamžiškumą ne tik stiliaus istorija, bet ir išvaizda, reikėtų rinktis pagamintus iš kokybiškų siūlų, geriausiai, kuo natūralesnio pluošto. Tai gali būti merino ar kita vilna, kašmyras, šiltesniais orais taip pat ir kokybiška medvilnė ar viskozė. Modelio variacijos, anot Robertos, priklauso nuo dėvinčiojo stiliaus ir pageidavimų – rinktis galima nuo prigludusių ir visiškos klasikos – golfo – iki laisvesnio tipo oversized megztinių plačiomis rankovėmis, kuriant kasdienį gatvės mados įvaizdį. Norintiems varianto „du viename“, ji rekomenduoja rinktis suknelę arba tuniką aukštu kaklu – „tokiu atveju belieka priderinti batus, užsimesti paltą ir džiaugtis jaukiu bei elegantišku rudeniu“.
