„Meilės paštas“: Virginija sveikina Aurimą

Mano mielas Pupi, 

Ar Tu žinai, kad kai matau Tave, negaliu nuslėpt šypsenos? Kad, kai laikai mane už rankos, iš jaudulio drebu, kad kai apsikabini mane, jaučiuosi laimingiausia? Kad, kai žiūri į mane, aš tirpstu? Kad Tavo balsas man skamba, kaip gražiausia daina, kad man tereikia tik vienos dienos Tavęs nematyt, ir aš jau ilgiuosi? O ar žinai tai, kad dabar matydama Tave, bijau nepravirkt? Ir kad mano ašaros ant Tavo vardo tirpsta dėl Tavęs? Ar žinai, kad bijau Tave prarast visam? Kad visos dainos man primena Tave ir, kad kiekvieną naktį sapnuoju tik Tave? Kad aš Tavęs pasiilgstu, kad kiekvieną dieną Tave matydama noriu pribekt, stipriai apkabint ir pasakyt Tau, ką jaučiu? Žinai, aš dabar galėčiau padaryt viską dėl Tavęs, kad ir kiek man tai kainuotų. Nes Tu mano geriausias draugas, mylimiausias žmogus. 

Žmogus, kuris mane priverčia labai daug juoktis.

Myliu