Vargiai rastume žmogų, negirdėjusį apie tris muškietininkus ar grafą Montekristą. Jie – iš vaikystės knygų. Tačiau nuotykių romanai nebūtų tokie patrauklūs, jei ne jų autorius Alexandre’as DUMAS (1802–1870) ir neramus jo gyvenimas.
ANTRININKAS. Karikatūrose jis dažnai vaizduojamas su muškietininko apsiaustu. Kai prezidentas Jacques’as Chiracas nutarė perlaidoti Dumas palaikus, juos iš rašytojo gimtinės Viler Kotrė į Paryžiaus Panteoną lydėjo keturi sargybiniai su muškietininkų mantijomis... Pats Dumas neturėjo nieko bendra su karaliaus gvardija, bet buvo panašus į savo herojų Portą. Jį, ekstravertą, traukė moterys, vynas ir kiti svaigalai; tiesa, garsusis personažas nepriklausė „Hašišo mėgėjų klubui“, o Dumas ten rymojo daug metų. Maestro vienu prisėdimu suvalgydavo tiek, kad būtų šokiravęs Liudviką XIV (kaip romanuose tą darė Portas), nejuto gėdos išlaikomas meilužių, buvo toks pat stiprus ir aršus – mėgo muštynes, dvikovas, skandalus, po kurių tekdavo slapstytis, bėgti į kitą šalį.