Šis pavasaris broliams dvyniams menininkams Algirdui (41) ir Remigijui (41) GATAVECKAMS – labai šviesus. Už išskirtinį indėlį į meną jie buvo apdovanoti Rygoje vykusioje „Baltic Awards“ ceremonijoje, o dabar jau perka lėktuvo bilietus į Londoną: jų darbas atrinktas eksponuoti Nacionalinėje portretų galerijoje vyksiančioje parodoje-konkurse!
Koks jausmas būti taip įvertintiems?
Algirdas: Kartais atrodo, kad tai, ką mes kuriame, daugiau niekam nerūpi. Tokiomis akimirkomis apima beviltiškumas. Tarkim, tuose pačiuose vaikų namuose kaip ir mes augusio Danieliaus portretą, kurį pavadinome „Jūs jau žiūrite į mane ilgiau, nei kažkada žiūrėjo tėvai“, piešėme septynerius metus. Nors tuo ir kitais darbais siekiame atkreipti dėmesį į socialines problemas, dažnai atrodo, kad tai daugiau niekam nerūpi. Psichologiškai jautiesi prastai, nes įdedi daug pastangų, bet nesulauki atgarsio. Kiek dar gali save motyvuoti ką nors daryti? O dar girdėdavome, kad mes ne menininkai, tik realistiškai piešiame. Tai skaudina...
Remigijus: Tas nereikalingumo jausmas kerta per savivertę. O juk tai – pagrindinis kūrybos variklis: gali įkvėpti eiti toliau arba nuslopinti. Na, bet negalima sakyti, kad visada atsimušame į sieną: praėjusiais metais mūsų Danielius buvo eksponuojamas Ispanijoje! O dabar Rygoje mums skirtas „Baltic Awards“ prizas tarsi patvirtino, kad vis dėlto einame teisingu keliu.