Menininkų Mortos Nakaitės ir Dominyko Digimo vestuvės prie Neries – su deglais ir priesaika Žvėryne
Kostiumų dizainerė Morta Nakaitė-Digimė ir kompozitorius Dominykas Digimas – kūrybos ir gyvenimo partneriai, kuriuos sujungė menas bei bendri projektai. Jų ryšys, prasidėjęs kūrybos aikštelėje, laikui bėgant užaugo į tvirtą partnerystę, vainikuotą vestuvėmis žiemos saulėgrįžos metu, praėjusių metų gruodžio 21-ąją. Po Vilniuje įvykusios meilės šventės, Morta su portalu Žmonės.lt leidosi į pokalbį apie gražiausią gyvenimo dieną ir kūryba paremtus santykius.
Morta, pataikysiu klausdama, kad du kūrėjus sujungė... kūryba?
Mus supažindino Lora Kmieliauskaitė, kai kartu dirbome vienoje aikštelėje kuriant muzikos ir medijų performansą „This Order Goes Wrong“ – Dominykas rašė muziką, o aš kūriau kostiumą Lorai. Tai buvo pirmas bendras kūrinys, po kurio sekė daugiau projektų, kuriuose dalyvaudavo daugiau mažiau ta pati kūrybinė komanda.
Tai, kad Dominykas pradėjo rodyti daugiau dėmesio, turbūt taip pat susiję su meniniu kontekstu... Kartu su režisieriumi Kristijonu Dirse jis kūrė nebylų muzikinį filmą „Why does this appear?“. Filmas paremtas įvairiais draugų atsiminimais, kuriuos jie rinko interviu metu. Mane apklausinėjo Dominykas. Interviu ėmė du kartus – antrą kartą susitikus klausinėjo to paties ir lygino, kaip skiriasi atsiminimai. Būtent iš to Kristijonas parašė filmo scenarijų. Viskas taip susiklostė, kad tam filmui kūriau kostiumus ir pati save jame vaidinau. Šio filmo kūrybos procese vis daugiau laiko praleisdavome kartu, kol tapome pora.
O kada atėjo noras pakeist poros statusą ir žengti santuokos link?
Tiesą sakant, pats Dominykas man pasipiršo ne vieną ir ne du kartus, bet ne dėl to, kad atsakiau „ne“.
Prisimenu, kai norėdamas padaryti didesnį įspūdį Naujų metų naktį jis man padovanojo savo paties išdrožtą medinį žiedą. Nors ir atrodė įspūdingai, tačiau jis labiau tinkamas ekspozicijai galerijoje nei nešioti ant rankos. Kad ir kaip ekstravagantiškai tai atrodytų (šypteli). Kiek ilgiau nei po pusės metų, mano gimimo dienos progą užtvirtinome pažadą Dominyko padovanotu balto aukso žiedu, kuris tapo prototipu mūsų vestuviniams žiedams, kuriuos vėliau mums sukūrė metalo dailininkė, juvelyrė Lauryna Kiškytė.
Prisiminkite savo vestuves vestuvių dieną... Apie ką jos buvo?
Vestuvių šventė vyko žiemos saulėgrįžos metu, gruodžio 21-osios vakarą. Ceremonija, vedama simboliškai to paties Kristijono Dirsės įvyko minimaliai, tačiau labai gražiai apšviestoje Neries pakrantėje, Žvėryne. Vėliau veiksmas persikėlė į Lietuvos kompozitorių sąjungą.
Ceremonija prasidėjo Neries pakrantėje, po jos sekė procesija į Kompozitorių namus. Ją lydėjo daugiau nei septyniasdešimties svečių, skambinami varpai ir garsūs pučiamieji. Šventės muzikinė dalis buvo sudaryta iš mūsų artimų draugų, šeimos narių atliekamų autorinių kūrinių, prie didždėjaus pulto taip pat stojo mums artimi žmonės. Norėjome, kad šventė būtų tikra, apie mus, todėl akcentus dėliojome intuityviai. Didelė dalis šventės nebūtų įvykę be mus supusių nuostabių, talentingų žmonių...
Kokį įvaizdį rinkotės savo meilės šventei?
Puošėmės mano, kartu su kolege Fausta Gaidyte specialiai šiai progai kurtais kostiumais. Lauke taip pat pasipuošėme rankų darbo vilnos paltais iš mano 2017-ųjų kolekcijos „Pokalbis, kuris neįvyko“. Stiliumi rūpinosi sena bendražygė Reta Jončaitė.
Už ką labiausiai esate dėkinga savo gyvenimo partneriui?
Turbūt už absoliutų pasitikėjimą net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose, kai kartu įvyksta tai, kas atskirai neįmanoma...
Morta, ko šiai dienai labiausiai linkėtumėt jųdviejų santuokai?
Mus supančioje medijoje, dažnai santuokos įvaizdis suformuotas remiantis pakankamai banaliomis klišėmis. Todėl nesinori švaistytis skambiomis frazėmis. Tai, kas vertinga, susikuria iš labai paprastų elementų.
Fotogalerija:
+2