Meno daktarė – nuo šiol toks akademinis laipsnis puikuojasi prie performansų kūrėjos Monikos DIRSYTĖS (35) vardo ir pavardės. Šiuolaikiniam menui atsidavusi kūrėja visada buvo ambicinga, o prieš šešerius metus gimus Celestinai suprato, kad pasiduoti sunkumams teisės nebeturi: privalo dar labiau siekti užsibrėžtų tikslų, kad pasirūpintų savimi ir dukra.
Tik kūrybos nebeužteko, jei prieš ketverius metus ėmei studijuoti doktorantūroje?
Kūryba buvo ir yra svarbiausia, bet tuo pat metu norėjau įsitvirtinti akademinėje bendruomenėje. Siekis ir toliau mokytis kilo ne tik iš noro plėsti žinias, bet ir iš troškimo sukaupta patirtimi dalytis su kitais.
Disertaciją rašiau tema „Menininko vaidmuo posthumanistinėje kultūroje. Nuo performanso iki transperformanso“. Kėliau filosofinį klausimą, ar neribota technologija gali pakeisti ribotą žmogų. Tik pradėjus studijuoti doktorantūroje diskusijos apie dirbtinį intelektą, technologijas ir jų poveikį menui dar nebuvo tokios intensyvios kaip šiandien, todėl pirmais metais susidūriau su skeptišku požiūriu į pasirinktą temą. Ar tai – išties aktualu?