Menopauzė. Ką vyrui pasakyti, o ką nutylėti?
Dabar į menopauzę žengia ta moterų karta, kuri su vyrais bendrauja visai kitaip nei jų mamos. Šeiminis gyvenimas labai dažnai jau nėra griežtai padalytas tik į „moteriškas“ ir „vyriškas“ sritis.
Ši karta ypatinga tuo, kad pirmoji pralaužė ledus ir vaiko gimdymas pasidarė jau ne vien moters reikalas ir paslaptis. Nemažai vyrų lankė būsimų tėvų kursus ir buvo su žmonomis, kai pasaulį išvydo jų atžalos. Kiti elgėsi tradiciškiau ir tokiai patirčiai nesiryžo, tačiau ir jiems visa tai yra žinoma. Tikėtina, kad jie matė, kaip krūtimi maitina ne tik jų gyvenimo moterys, bet ir šių seserys ar draugės, jie girdėjo ir gal net dalyvavo diskusijose apie natūralaus gimdymo ir cezario pjūvio privalumus ir iššūkius, klausėsi moterų pokalbių apie tinstančias kojas ir dar daug ką...
Šios vyrų kartos skirtumą nuo ankstesnių iliustruoja paprasta buitinė smulkmena – požiūris į moteriškos higienos reikmenis. Pirkinių sąraše matydami „tamponus“, „įklotus“, „paketus“, daugelis nė nestabtelėję nužingsniuoja į moteriškos higienos reikmenų skyrių, greitai suranda reikiamą prekę ir ramiai tęsia apsipirkimą. Smulkmena? Bet labai iškalbinga.
Todėl ir menopauzė – dar vienas natūralus moters gyvenimo tarpsnis, apie kurį kalbantis su gyvenimo vyru lyg ir nereikia specialių žinių ar ypatingo delikatumo. Rodos, kur kas svarbiau įveikti nerimą, senatvės baimę ir fizinius šio etapo sunkumus, susikoncentruoti į besikeičiantį savo organizmą ir sėkmingai susidoroti su fiziologiniais ir psichologiniais iššūkiais.
Menopauzė, moters gyvenimo pokyčiai, panašiai kaip nėštumas ir gimdymas, paliečia ir jos gyvenimo vyrą.
Rūpintis savimi tikrai svarbu. Ir informacijos apie tai netrūksta. Tačiau gyvenančios šeimoje moters gyvenimo pokyčiai, panašiai kaip nėštumas ir gimdymas, paliečia ir jos gyvenimo vyrą. Jie užklumpa abu partnerius pirmą kartą – nė vienas nebūna pasirengęs.
Būtų naivu manyti, kad vyras nepastebi, kaip keičiasi jo žmona. Tačiau menopauzės požymiai skirtingi. Todėl ne kiekvienas iškart supras, kad, pavyzdžiui, nuotaikų kaita, irzlumas yra ne eilinis PMS, bet naujo fiziologinio etapo pradžia. Kaip ir prislopęs geismas nereiškia, kad jis ir vėl pasielgė ne taip, todėl jo moteris „paskelbė streiką“. Paklausti mylimos moters, ar tai yra „tai“, daugeliui gana keblu, nes jeigu tai dar nėra „tai“ – nemaža rizika užsitraukti jos pyktį, panašiai kaip nupirkus dviem dydžiais per didelius apatinius.
Šiuo gyvenimo periodu vykstančias permainas išgyventi būtų gana paprasta, jei žmonės jas priimtų ir drąsiai kalbėtųsi. Tačiau tai subtili tema. Lengviau aptarti išlaidas ar vaikų auklėjimo klausimus, nei kalbėtis apie tai, kas pačiam yra kiek neaišku ir kelia daugybę prieštaringų jausmų. Galima, žinoma, tikėtis, kad vyras viską supras ir taip. Tačiau viltis, kad pokalbį pradės jis, tikrai beprasmiška.
Todėl su nauja realybe susitaikyti pačios ir supažindinti savo gyvenimo vyrus turi moterys. Atrodo, ne itin lengva užduotis, tačiau ir šis gyvenimo virsmas nusipelno būti priimamas su tokia pat pagarba, kaip ir kiti: mergaitės tapimas moterimi, vėliau – mama ir, pagaliau, brandžia moterimi.
Vienos moterys užsiveria savo „minipermainų“ pasaulėlyje ir stengiasi galvoti, kad nieko nevyksta. Kitos, priešingai, įsijaučia į pagalbą sau, apsimeta, kad jaunystė vis dar tęsiasi, ir visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi ją pratęsti.
Yra tokių, kurios save „nurašo“ ir virsta nuobodžiomis tetomis. Tačiau tos, kurios sugeba į naują gyvenimo etapą įžengti tarsi per aukštą slenkstį į kitą kambarį, atranda naujų potyrių, džiaugsmų ir galimybių. Kartais tereikia labai nedaug.
Galima ir reikia...
- ...išsipasakoti. Nebijokite pasakyti savo vyrui, kad dabar jūsų organizmas išgyvena permainas. Prisipažinkite, su kokiais sunkumais susiduriate. Galbūt jus kankina nemiga, tampate dirgli ir jautri? Jaučiatės negraži? Bijote pasenti? Žinodamas, kad pykstate dėl hormonų pokyčių, jis tikrai bus supratingesnis, nei spėliodamas, kuo gi jums neįtiko šį kartą.
- ...prašyti pagalbos. Jei pavargstate, prastai jaučiatės, nesistenkite nudirbti visų tų darbų, kuriuos esate įpratusi atlikti. Fiziologinės organizmo permainos reiškia, kad prasideda kitas gyvenimo etapas ir reikėtų judėti kitu ritmu. Todėl dabar langų valymas, namų tvarkymas turėtų būti ne vien jūsų reikalas. Tik pagalbos prašyti geriau ne priekaištaujant ar apeliuojant į artimųjų sąžinę, bet pateikiant naują realybę kaip faktą: jums yra sunku ir nuo šiol jūs galite ir norite dirbti mažiau.
- ...pasiūlyti miegoti atskirai. Tai nereiškia, kad turite vienas nuo kito atsiriboti, tačiau gali būti, kad dabar jums sunku išsimiegoti. O geras miegas – viena iš pagrindinių emocinės pusiausvyros sąlygų. Galbūt karščio bangos išvargina ne tik jus, bet ir jūsų vyrą, tik jis nedrįsta apie tai užsiminti?
- ...atsisakyti kai kurių įsipareigojimų. Turite sodybą ar sodą, kur plušate kiekvieną laisvą savaitgalį? Gyvenate name, nors vaikai jau išsikraustė? Kiekvienais metais kviečiate draugus švęsti? Jei jaučiate, kad jums darosi per sunku ar neįdomu, pasvarstykite, ar tikrai norite tęsti senąjį gyvenimo būdą.
Verčiau susilaikyti nuo...
- ...smulkmeniškų skundų. Normalu kalbėtis apie nuovargį, nuotaikų kaitą, tačiau sutuoktiniui visai nebūtina žinoti detalių negalavimų ar prastos savijautos požymių. Slenkantys plaukai, pleiskanojanti oda, džiūstančios gleivinės – su šiais dalykais susitvarkyti padės specialistas, o ne sutuoktinis.
- ...spontaniškos jausmų raiškos. Stenkitės kontroliuoti emocijas. Jei be reikalo apšaukėte savo vyrą, atsiprašykite ir paaiškinkite, kad taip atsitiko, nes jaučiatės prastai.
- ...radikalių išvaizdos pokyčių. Keisti aprangos stilių, plaukų spalvą ar ilgį – normalu, tačiau žiūrėdama į veidrodį nepamirškite žvilgtelėti ir į pasą. Svarbu nepulti į kraštutinumus: vienos moterys nutaria, kad jaunystė baigiasi, ir liaujasi rūpintis savimi, kitos, priešingai, norėdamos „atjaunėti“ ignoruoja savo tikrąjį amžių. Abiem atvejais rezultatas apgailėtinas.
Kaip jaučiasi vyrai, kai jų moterys įžengia į permainų etapą?
Arūnas, 57 m.: „Santuokoje gyvename 35 metus. Galime kalbėtis apie viską. Kai jai prasidėjo menopauzė, kantriai keldavausi naktį praverti lango ir pasiėmęs savo pagalvę tipendavau į svetainę, nes jai būdavo dar karščiau net ir dėl to, kad esu šalia. Ramindavau žmoną, kai ji imdavo verkti, kad priaugo porą kilogramų, jaučiasi negraži ir sena. Juk ir aš nesu jaunuolis, bet myliu ją dėl daugybės dalykų, kurie mus tiek metų jungia.
Nemaniau, kad yra temų, apie kurias nenoriu nieko girdėti. Esame įpratę vakarais įsitaisyti priešais televizorių miegamajame. Anksčiau tai būdavo poilsio laikas, kai aš žiūrėdavau žinias, o ji vartydama žurnalą retsykiais įsiterpdavo su kokiu nors šmaikščiu komentaru. Dabar žmona vis dažniau atsineša telefoną ir plepa su draugėmis. Kartais man atrodo, kad kalbėdama ji pamiršta, jog aš egzistuoju, kad mes esame vyras ir moteris. Ir tai darosi nepakenčiama. Jos visos draugės išgyvena tą patį, tačiau aš nesu jų visų vyras! Nenoriu nė girdėti, kad kažkuri jos bičiulė po ilgų vienatvės metų susirado kažkokį vyrą ir dabar su mano žmona aptarinėja gydytojų ir liaudies medicinos patarimus, kaip sudrėkinti makštį... arba keičiasi naujų ginekologų kontaktais, nes senasis pasiūlė paprasčiausiai susitaikyti su amžiumi!
Tiesą sakant, nebūčiau nė pastebėjęs, bet iš jų pokalbių sužinojau, kad jai ėmė slinkti plaukai, suglebo pagurklio oda ir senasis kremas jau taip nesuminkština alkūnių odos. Ar tikrai turiu tai žinoti? Man rodos, ne bėgantys metai sendina moteris, bet jų pastangos žūtbūt išlaikyti jaunystę.“
Blogiausia, kad žmona apsimeta, jog nori mylėtis. Tai mane žeidžia!
Martynas, 49 m.: „Labai myliu savo žmoną. Gerai sutariame. Tačiau dabar jai prasidėjo menopauzė ir šeiminis gyvenimas pamažu virsta pragaru. Ji paprasčiausiai ignoruoja savo organizmo pokyčius! Anksčiau mūsų intymus gyvenimas buvo kone tobulas, aš žinodavau, kada jai artėja „sunkios dienos“, ir tuomet stengdavausi praskaidrinti nuotaiką, nupirkdavau šokolado ar gėlių, tačiau suprasdavau, kad tai laikas, kai intymumą reikia atidėti. Atsigriebdavome kitu metu. Aišku, pastebėjau, kad dabar žmonos ciklas trinka, ji vis dažniau būna irzli ir nepatenkinta, ją pila karštis ir ji daug greičiau pavargsta. Man tai nebuvo staigmena. Tik norėčiau, kad šį gyvenimo etapą pereitume kartu – taip pat mylėdami ir paremdami vienas kitą.
Dauguma jos kolegių yra jaunos. Aš jų nepažįstu ir man jos visai nerūpi. Bet spėju, kad mano žmona dėl to jaučiasi esanti sena: ji ėmė leisti pinigus keistiems drabužiams ir pradėjo ryškiai dažytis. Bet blogiausia, kad ji apsimeta, jog nori mylėtis. Tai mane žeidžia! Tarsi aš būčiau koks lengvabūdis jaunuolis, o ne jos gyvenimo vyras, kuris neskiria tikro ir suvaidinto orgazmo. Mėginau kalbėtis, bet ji tik apsiverkė ir išrėkė, kad nesikabinėčiau.“
Algirdas, 54 m.: „Rimtai galvoju apie skyrybas. Nepamenu, kada paskutinį kartą mylėjomės. Tačiau blogiausia net ne tai: gerokai anksčiau, nei užklupo menopauzė, ji pradėjo virsti senele. Kai gimė mūsų pirmasis anūkas, pasijutau taip, tarsi man šiame gyvenime nelabai yra ką veikti – tik laiku parnešti pinigus. Žmona visai nesirūpina savo išvaizda, nes juk kur kas svarbiau prigaminti maisto atsargų. Nepamenu, kada kalbėjomės nepakeltais balsais, o ir tie pokalbiai yra greičiau instrukcijų ir nurodymų transliavimas, nei domėjimasis vienas kitu. Prisipažįstu, aš imu jos gėdytis. Mano bendradarbių žmonos yra panašaus amžiaus, tačiau jos tokios žavios moterys! Kartais žiūrėdamas į ją jaučiuosi taip, lyg ji norėtų užimti mano mamos vietą.“