Mergvakarį švenčianti Donata Skorupskaitė: „Pats likimas norėjo, kad mes susitiktume“

Konkrečių vestuvių detalių Donata dar nenorėjo atskleisti, tai ji nori pasilikti sau ir artimiesiems.

„Šventės vieta išskirtinės simbolinės reikšmės neturi, galiu išduoti tik tiek, kad tai bus jauki ir graži bažnytėlė, netoli tos vietos, kurioje planuojame įsirengti savo namus", – pasakojo Donata.

Kaip jaučiatės prieš vestuves?

Sunku net apibūdinti emocinę būseną, jaučiu įtampą, nerimą, nors tikrai labai laukiu tos dienos. Šventę pradėjome planuoti prieš pusę metų, tikėjausi, kad viskas bus sklandu, neįvertinau, kiek reikalų bus artėjant svarbiai datai. Kai matydavau savo nuotakas drauges, galvodavau, kodėl reikia taip nerimauti - juk tokia džiugi diena, tiesiog reikia mėgautis. Dabar jas puikiai suprantu, tas malonus jaudulys turbūt neišvengiamas.

Kaip jums pasipiršo mylimasis?

Tai įvyko istoriniame Anglijos mieste, rūmų sode, magiškame slėnyje. Vykome į eilinę ekskursiją, aš tikrai nesitikėjau, kad ši mūsų kelionė bus tokia išskirtinė. Marius pasirinko tokią ypatingą ir užburiančią vietą, kad žodžiais net sunku apibūdinti. Ta akimirka įstrigo visam gyvenimui.

Kokia jūsų susipažinimo istorija?

Mes esame pažįstami gerokai iš seniau, ir tikrai nebūčiau pagalvojusi, kad šis vaikinas bus tas vienintelis. Nuo pat vaikystės mes gyvenome netoli vienas kito, lankėme visiškai gretimas mokyklas Kaune, bet iki tol vienas kito nepažinojome. Po mokyklos abu patraukėmė ta pačia kryptimi – į sostinę. Apsigyvenau su viena mergina, mums reikėjo trečio kambarioko, kadangi jis buvo šios merginos pažįstamas, pasiūlėme jam. Taip mes ir susipažinome. Draugavome apie pusantrų metų.

Kaip užgimė simpatija vienas kitam? Koks buvo jūsų pirmasis pasimatymas?

Gyvenant po vienu stogu tarp mūsų ypatingas ryšys iškart neįsižiebė, jautėme tik draugišką simpatiją vienas kitam, nieko daugiau. Mes buvome labai užimti, tad namų aplinkoje retai kada ir prasilenkdavome. Ilgai netrukus išsibarstėme po skirtingas vietas. Jis išvyko svetur, o aš Maroke pragyvenau trejus metus. Taip ir blaškėmės po pasaulį atskirai.

Mūsų pasimatymas įvyko labai netikėtai, tarsi likimo buvo nulemta. Vieną rytą socialinė erdvė „Facebook“ mus pasveikino septynerių metų pažinties proga. Juokais su Mariumi susirašėme ir susitarėme susitikti. Jis dėl šio pasimatymo net į Lietuvą atskrido, viskas buvo tarsi juoko forma, tiesiog linksmas pasibuvimas kartu, tikrai nesitikėjau, kad tai nuves prie svarbiausios mano gyvenime dienos – mudviejų vestuvių.

Toliau viskas vystėsi natūraliai. Kadangi bendravome per atstumą, skraidydavome vienas pas kitą, tai kiekvieną pasimatymą labai vertinome ir iki šiol vertiname. Mes dar dabar juokaujame, kad mes kaip senais laikais – tik po vestuvių apsigyvensime kartu.

Daugelis atsargiai vertina santykius per atstumą, bet aš manau, kad viskas yra įmanoma. Mūsų kiekvienas etapas labai įdomus ir nestandartiškas.

Manau, gyvenime reikia stebėti Dievo siųstus ženklus, likimas sudėlioja viską į reikiamas vietas. Mudu kartais susimąstome, kaip viskas būtų susiklostę, jeigu būtume susipažinę dar vaikystėje arba būtume pradėję draugauti dar būdami kambariokais. Turbūt gyvenime viskam yra savas laikas, daugeliui dalykų kartais turime užaugti, subręsti, pereiti tam tikrus gyvenimo vingius, kad galėtume džiaugtis laimingiausiomis savo gyvenimo akimirkomis.

Koks pats įsimintiniausias jūsų pasimatymas?

Visi mūsų pasimatymai yra ypatingi, mes visada stengiamės vienas kitą nustebinti. Bet turbūt vienas tikrai yra įstrigęs atmintyje labiausiai. Tai buvo netikėta, nors ir sutapo su mano gimtadienio data – jis paragino mane susikrauti lagaminą ir paskyrė pasimatymą Portugalijoje.

Ką jums reiškia žodis meilė? Ar sutikus savo išrinktąjį ši sąvoka pakito?

Marius padėjo man atrasti tikrąją šio žodžio reikšmę. Žinoma, juk kiekvienas yra sutikęs savo pirmąsias meiles, tačiau tada dar tiek daug nesupranti, sudėtinga suvokti meilės lygmenį. Mūsų meilė yra jau daug brandesnė. Seniau nesuprasdavau sakomų žodžių: „Kai sutiksi savo tikrą meilę, tu suprasi“. Dabar galiu drąsiai teigti, kad su Mariumi aš tai suprantu.

Dažnai į gyvenimą žiūriu racionaliai, tačiau šį kartą tikiu, kad mūsų meilė bus amžina, nes jaučiu mūsų tikrą ir tvirtą ryšį. Mes atiduodame visą energiją vienas kitam, stengiamės kiekvieną dieną padaryti vienas kitą laimingesniu.

Sunku trumpai apibūdinti žodį „meilė“, manau, tai reikia pajausti ir išgyventi. Marius man ir draugas, ir vyras, ir lyg geriausia draugė. Aš dievinu jausmą, kai Marius mane išklauso, net su draugėmis dažnai tokių diskusijų neturiu, kaip su juo.