Merūnas Vitulskis: „Dabar svorį metu su protu“ (papildyta birželio 9 d.)
Merūnas Vitulskis (29) kiek sutriko, kai atvykęs į koncertą provincijoje suprato, kad ištikimi gerbėjai iš pirmo žvilgsnio jo, per penkis mėnesius atsikračiusio trisdešimties kilogramų, nepažino. Šaltukas išgaravo, vos mylimas dainininkas prabilo, tuomet garbaus amžiaus moteriškė drąsiai įsikibo jam į parankę, nes įsitikino, kad greta stovi Merūnas. „Tada ir pagalvojau – gal jau per daug aš čia“, – nusijuokia atlikėjas.
Dabar Merūnas beveik toks liaunas kaip tada, kai prieš pusšeštų metų pasirodė televizijos ekrane ir nugalėjo realybės šou „Kelias į žvaigždes 2“. Į sceną vokalą studijavęs vaikinas lipo pūslėtomis rankomis, nes visą vasarą dirbo statybose, ir iškart nušovė du zuikius – užsidirbo pinigų ir prieš debiutą televizijoje numetė dvidešimt kilogramų. Kai įsuko pramogų pasaulio šurmulys, palengva tie kilogramai grįžo, prisidėjo dar šiek tiek... „Dabar svorį metu su protu. Tai ir yra svarbiausia“, – palygina.
Komplimentai dėl pasikeitusios išvaizdos tiesiog glosto širdį. Tik ir girdi, kad atrodo kaip jauniklis, „dešimt metų numetęs“. Džiaugsmo neslėpė ir Merūno karjera svetur besirūpinančios užsienio agentūros, kai pamatė naujas jo nuotraukas... „Ir operoje įsigali kūno kultas, „prekinė išvaizda“ tampa vis svarbesnė. Negaliu sau leisti atsipalaiduoti, nes ateina laikas, kai turiu susikrauti bagažą, kuris galėtų vežti toliau“, – rimtai dėsto Merūnas. Jau „sustyguota“ visa jo vasara – numatyta tik trumpa poilsinė kelionė – ir ruduo: rugsėjo pradžioje išskrenda į Ispaniją, pusantro mėnesio kontraktas su Bilbao opera – jau kišenėje. Taip pat lydės savo mokytoją Virgilijų Noreiką į atsisveikinimo su scena turą po Lietuvą. O dar televizijos užkulisiuose nebėra paslaptis, kad Merūnas turėtų pasekti žmonos Erikos pavyzdžiu ir žengti į šokių projekto aikštelę. Jis netgi žino, ką veiks po metų, o kai kurie kontraktai jau derinami 2017-iesiems... „Kai tiek darbų, tiesiog privalėjau susigriebti“, – atsidūsta prieš prabildamas apie pokyčius.
Per tuos scenoje praleistus metus ne sykį turėjai išgirsti, kad reikia susirūpinti išvaizda?
Tačiau kuo daugiau žmonių man aiškindavo, kad turiu susigriebti, tuo viduje kildavo didesnis pasipriešinimas. Esu labai užsispyręs, durnas mano charakteris. Kai išgirsdavau tokias kalbas, tik priešindavausi, kodėl kažkas aiškina, kaip turiu gyventi. Bet atėjo diena, kai pats susimąsčiau, kad reikia ką nors daryti. Savijauta buvo nekokia... nugarą ėmė skaudėti... artėjo įtemptas karjeros metas... O kai dar suskaičiuoji savo kūno masę, išvedi indeksą ir pamatai, kad turi sveikatai pavojingą antsvorį, pasidaro baisu.
Prisipažinsiu – svėriau 138 kilogramus. Labai daug. Net pats savęs pradėjau bijoti. Nuėjęs į drabužių parduotuvę tik užpykdavau ant savęs. Prie sprendimo prisidėjo ir karjeros reikalai: suvokiau, jei noriu, kad mane pirktų užsienyje, turi būti puiki sceninė išvaizda. Taip po truputį kapsėjo kapsėjo ir... prikapsėjo.
Prisipažinsiu – svėriau 138 kilogramus. Labai daug. Net pats savęs pradėjau bijoti.
Ir kokia buvo pradžia?
Pradžia galima laikyti sausį. Pirmas žingsnis – organizmo valymas. Kurį laiką gyvenau pagal griežtą režimą: pirmą dieną gėriau tik šviežias sultis (morkų, burokėlių, žirnelių), kitą – valgiau daržoves, trečią – mėsą, ketvirtą – vaisius. Paskui – vėl diena tik su sultimis. Ir porcijos – griežtai normuotos. Iškart pajutau, kaip kūnas atsigauna. Kitaip skonį pradėjau jausti. Kitaip maistas ėmė kvepėti. Išbandžiau ir kitokius organizmo valymo būdus, pavyzdžiui, kinišką metodą (gėriau specialias arbatas, vartojau grybus). Mano močiutė homeopatė, ji man patardavo, įduodavo organizmui valyti skirtų takažolių namuose užsiplikyti, dar kažkokių žolių arbatos.
Kai organizmas jau buvo paruoštas mitybai pertvarkyti, prasidėjo itin svarbios repeticijos – buvau pakviestas dalyvauti operoje „Eugenijus Oneginas“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tuomet jau nebuvo kur dingti, turėjau gyventi pagal naują tvarką, neiškristi iš ritmo, kad tik balsas nenukentėtų. Pusantro mėnesio kasdien repetavau po šešias septynias valandas. Kasdien didžiulis emocinis, fizinis ir vokalinis krūvis. Kai daug darbo, nėra kada galvoti apie maistą... O teatro darbo ritmas labai tiko naujajam režimui: ten viskas, net ir pietūs, vyksta visada tuo pačiu laiku. Man tai labai padėjo. Tiesa, ne kartą teko valgyti savo sveiko maisto porciją, kai kolegos lėkštėse atsinešdavo cepelinų...
Tada tik žvilgtelėdavo į mane ir puldavo atsiprašinėti, juk visi žinojo apie mano mitybos planą. Man tai būdavo geras išbandymas. Nors tai, kad mano pasirinktas kelias teisingas, įsitikindavau greitai: netrukus kolegos pradėdavo skųstis, jog negali susikaupti darbui, cepelinai lipa į viršų... Tada savimi didžiuodavausi – aš galiu. Atsilaikiau tikrai ne kartą. Juk svarbiausia – valia. Tik dabar supratau, ką mano vokalo dėstytojas Jonas Antanavičius vis kartodavo: „Didžiausias priešas esi pats sau. Ir visą gyvenimą su juo turėsi kovoti. Aš kiekvieną rytą atsikeliu ir pradedu karą – tingiu, bet turiu pasimankštinti, kad likčiau dar ilgai energingas, ir taip kiekviename žingsnyje.“ Tada nesupratau, ką jis nori pasakyti. Galvodavau paprastai: esi senas, turi sportuoti ir kovoti su savimi, bet aš... Dabar žinau, kad tai šimtaprocentinė tiesa. Visada lieki pats su savimi ir pralaimi tik sau. Bet valia yra ugdoma...
Kaip dienos įtampai atslūgus ir vakare grįžus namo atsispirti pagundai palepinti save?
Pasikartosiu – viskas vyksta galvoje. Aš taip pavargdavau, kad vakare namuose tik krisdavau į lovą. Visiška koma. Galima sakyti, kad žmonos pusantro mėnesio nemačiau... Dirbau iš visų jėgų, man tai buvo pirmasis operos pastatymas Lietuvoje.
Sporto klubo durų neatvėrei?
Ne. Bet sudaryti mitybos programą man padėjo asmeninis treneris. Labai pagelbėjo bičiuliai, kurie visą gyvenimą sportuoja ir iš patirties žino, ką galima padaryti, kad būtų lengviau gyventi.
Tikrai tiesa, kad lengviau dainuoti, kai esi pilnesnis. Kūnas, kaip juokais sakau, – mėsa, tuomet balsą pastiprina, nereikia dėti daug pastangų.
Tie, kurie taip ir nepradeda sveikai maitintis, teisinasi, kad tam reikia turėti daug laiko, pačiam gaminti maistą, visur neštis indelius su paruoštomis porcijomis...
Tikrai ne – yra puikių kavinių. Tarkim, Operos teatro kavinėje moterys man specialiai paruošdavo salotų. Tikrai man Dievo siųstos.
Nesibaiminai, kai toks staigus svorio metimas pakenks balsui?
Tikrai tiesa, kad lengviau dainuoti, kai esi pilnesnis. Kūnas, kaip juokais sakau, – mėsa, tuomet balsą pastiprina, nereikia dėti daug pastangų. Pavalgius kur kas lengviau dainuoti. Prieš spektaklį suvalgau mėsos kepsnį, užplūsta energija ir tikrai visą ją sudegini, nieko nelieka organizme. Dabar tikiuosi riebalų stygių užpildyti raumenimis. Mano karjeros užmojai – dideli. Didelis džiaugsmas, kai gali užsidirbti visaverčiam gyvenimui. Pinigai suteikia laisvę, gali neriboti savęs. Tarkim, pirkti tik kokybiškiausią maistą. Galiu padėti savo šeimai. Galiu galvoti apie vaikus ir savo namus. Ko daugiau žmogui reikia? Tik tokių paprastų dalykų. Ir tai galiu patenkinti dainuodamas, darydamas, kas man labiausiai patinka. Kai kas sužinojęs mano tvarkaraštį atsidūsta, kad dabar dirbsiu kaip briedis, paaiškinu, kad aš to netgi nevadinu darbu: muzika – tai mano gyvenimas ir malonumas.
O gal ir žmona Erika prisijungė prie naujo mitybos plano?
Ji labai daug sportuoja ir nepaliauja šokusi. Be abejo, lengviau, kai abiejų siekiai vienodi.
Trisdešimt kilogramų jau neliko. Kas toliau?
Optimalus svoris būtų devyniasdešimt penki kilogramai. Svarbiausia – nepalūžti. Sako, metus taip reikia pagyventi, kad taptų įpročiu ir gyvenimo būdu.