Merūnas Vitulskis sunerimęs: „Kas bus, jeigu laimėsime „Euroviziją“?“
Nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos komisijos gretose atsidūręs Merūnas Vitulskis pripažįsta – išrinkti gerą atlikėją, kuris galėtų reprezentuoti Lietuvą „Eurovizijos“ konkurse, sudėtinga. Juolab, kai rinktis, rodos, nėra iš ko. Jau du nacionalinės atrankos pusfinalius gyvai stebėjęs ir jų metu pademonstruotus pasirodymus įvertinęs atlikėjas ryžtasi suabejoti: galbūt Lietuvai „Eurovizijoje“ ne vieta?
– Kaip vertinate dalyvius, kurie ryžtasi pasirodyti nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje?
– Negaliu sakyti, kad visus atlikėjus, kuriuos pamatome atrankoje, galima vadinti perspektyviais. Dauguma šių dainininkų – labai „žali“, o jei jau atlikėjas atrodo visai geras, tuomet „žaliu“ galima vadinti jo pasirinktą kūrinį. Šie dainininkai tėra pradedantieji, kol kas konkurse nematau nė vieno lyderio.
– Kaip manote, kokie pagrindiniai atrankoje pasirodančių atlikėjų trūkumai?
– Jei ne viena problema, tai kita: kai atrankoje skamba stipri daina, tuomet ją atliekančio atlikėjo balsas, rodos, per silpnas, o kai balsas nuo pirmų akordų pakeri, tuomet daina pasirodo esanti visai nekokia. Taip pat susidaro įspūdis, kad dauguma atlikėjų tiesiog susipykę su choreografija, muzikos komponavimu. Žinote, kartais išgirsti dainą ir ji tave pakeri – žinai, jog tai yra tai, ko reikia. Šioje atrankoje kol kas toks kūrinys nenuskambėjo.
– Įvertinoje jau dviejų atrankų dalyvius. Ką siųstumėte į „Euroviziją“?
– Mane sudomino atlikėjos Sati pasirodymas. Tai buvo kažkas naujo ir negirdėto – ji dainavo trimis stiliais, reiktų tai vystyti. Galbūt jos kūrinį galėtų atlikti trys žmonės, o ne ji viena. Vis dėlto, man buvo labai įdomu ją stebėti scenoje ir klausyti jos dainos – buvau priblokštas ir išgyvenau savotišką kultūrinį šoką. Tačiau ir jos nesiųsčiau į konkursą.
– Kaip manote, kodėl žinomi atlikėjai šįmet nepanoro dalyvauti nacionalinėje atrankoje?
– Geras klausimas. Žinau, kad daugelis mūsų dainininkų šįmet įrašinėja albumus, ieško remėjų, o tai atima labai daug laiko. Kitavertus, galbūt jie tiesiog nėra suinteresuoti dalyvauti „Eurovizijoje“ ir turi kitų tikslų. Vis dėlto „Eurovizija“ yra labai didelė rizika – niekas joje nenori pasirodyti blogai, o koks pasirodymas tokiame konkurse yra geras, taip pat nenuspėjama. Tikiu, kad mūsų atlikėjai tai supranta, todėl nenori prisiimti milžiniškos atsakomybės nebūdami tikri, jog jiems pasiseks puikiai.
– Tačiau ar gali menkai patyręs atlikėjas vykti į „Euroviziją“? Pats sakėte, jog šįmet konkursantai atrodo kaip niekad „žali“.
– Turėjome pavyzdžių, kurie įrodo, jog didelė patirtis nėra kriterijus. Prisiminkime Jeronimą Milių – vykdamas į „Euroviziją“ jis buvo užtektinai „žalias“, o dainavo prieš tokią minią žmonių. Viskas yra įmanoma, tačiau sceninė patirtis turėtų būti. Dalyvaudamas atrankoje žmogus turi žinoti, kaip nori joje atrodyti, kaip atskleis savo asmenybę ir taip toliau.
– Interneto komentatoriai netyla sakydami, jog pasirodymus atrankoje vertinanti komisija nėra užtektinai kompetetinga ir neišmano, ko reikia „Eurovizijai“…
– Manau, kad pats esu vienas iš tų, kuris bet kokią muziką vertina palankiai. Nežvelgiu į ją nei iš akademinės pusės, nei iš estradinės, nei iš alternatyvios. Vertindamas pasirodymą žiūriu, kaip tai atrodytų visų pirma prieš visą Lietuvą, o po to – prieš visą pasaulį. Štai gerbiamas Vladimiras Prudnikovas, nors ir yra vyresnės kartos atstovas, yra labai puikus ir išprusęs žmogus, kurį apskritai būtų galima vadinti vienu šviesiausių savo stiliaus muzikos atlikėju. Samas, mano nuomone, yra vienas jaunatviškiausių ir šiuolaikiškiausių žmonių, kuris palaiko visą jaunų žmonių iniciatyvą. Raigardas Tautkus – puikus kompozitorius, kasmet ieškantis naujovių ir nestovintis vietoje, o apie Rositą Čivilytę išvis nė neverta kalbėti – ji puiki psichologė kiekvienam atlikėjui, galinti patarti, atskleisti ir pastebėti potencialą. Nuomonę, jog neišmanome savo darbo, vertinu kaip kvailus pasisakymus.
– O galbūt apskritai Lietuvai neverta dalyvauti „Eurovizijoje“?
– Tai ir yra klausimas – ką darytume, jei laimėtume? Juk prisiklausome, ką kitos šalys išdarinėja beruošdamos konkursą… Antai Azerbaidžanas juk net savo pusę uosto, prie kurio vyks šių metų konkursas, iškelia, o ir kiti neatsilieka – pažiūrėkite, ką jie veikia su savo žemėmis, renginio vieta. Dieve šventas, kiek pinigų į tai investuojama! Ar mes, žmonės, kurie perka energetikai reikalingas žaliavas – dujas, naftą – galėtume surengti tokį renginį? Juk tai – pasipuikavimas prieš kitas šalis, o mes galime puikuotis tik gražiomis moterimis, gerais balsais ir savo istorija, tačiau tikrai ne finansais.
– Jei galėtumėte išsiųsti vieną Lietuvos dainininką į „Euroviziją“, ką siųstumėte?
– Tikiu, kad Rūta Ščiogolovaitė, kuri jau begalę metų skriaudžiama ir vis atsiduria antroje vietoje, galėtų pasirodyti puikiai. Jei ji gautų puikų kūrinį ir gerai pasiruoštų, o Lietuva į ją taip pat investuotų, Rūta pasirodytų tiesiog puikiai – manau, kad ji yra aukščiausio kalibro Lietuvos atlikėja.