„Mes – vieno kraujo“ dalyvio išpažintis: „Draugai mane išgelbėjo nuo savižudybės“

„Patyčios mane lydėjo nuo mokyklos. Negalėdavau ramiai praeiti koridoriais, dažnai net nenueidavau iki klasės. Nuolatiniai užgauliojimai, keiksmažodžių lavinos, stumdymai... „Gėjus“ būdavo vienas švelniausių epitetų, kurių susilaukdavau. Jei tai būtų tiesa – nieko tokio, bet buvau paauglys, kurį traukė merginos, o Naujosios Akmenės gatvės skambėdavo nuo įžeidimų man kažkur einant“, – patirtimi dalijosi atlikėjas.

„Dabar mąstau, kad mokytojai ar kiti suaugusieji privalėjo žinoti, kas vyksta. Vis dėlto, buvau likęs visiškai vienas ir nesulaukiau jokios pagalbos. Tai galiausiai nuvedė ne tik į gilią depresiją, bet ir ant savižudybės slenksčio. Laimingo atsitiktinumo dėka draugė dar prieš laiką perskaitė mano atsisveikinimo laišką ir paskambino artimiesiems į N. Akmenę. Išdaužęs sodo namelio langą ten mane rado draugas. Vėliau, žinoma, ligoninė ir iki dabar besitęsiantis darbas su savimi. Žinau, kad bet kurią dieną galiu vėl paslysti“, – atskleidė jaunas vyras.

„Skaudžiausia, kad persikraustęs studijuoti į Vilnių, savo aplinkoje vėl radau tuos pačius žmones, todėl patyčios tęsėsi. Net tęsiasi iki dabar. Mano didžiausias noras – kuo daugiau apie tai kalbėti, kviesti nelikti abejingiems ir, galbūt, išsaugoti nors vieną gyvybę. Žinau, kad tokių kaip aš – šimtai, tūkstančiai... Tikiu, kad mano istorija gali juos paskatinti pagalvoti apie tai, kad rytojus – ne taip toli, o gal ir šviesesnis nei šiandiena“, – teigė „Mes – vieno kraujo“ dalyvis.