Metas atsisveikinti…

Šuo
Šuo
Šaltinis: „Edita“
A
A

Kol jūsų augintinis jaunas, energingas ir guvus, tikriausiai net nekyla minčių, kad kada nors jis taps ligotas, kankinsis, merdės… Kaip elgtis tokiais atvejais: leisti gyvūnėliui kentėti ar užmigdyti? Kalbėti tokia tema tikrai sunku ir nepaprastai graudu. Visgi kartais geriau pakalbėti, kad prireikus, būtų lengviau priimti sprendimus. Tegul ir labai skaudžius, bet galbūt teisingus.

Veterinarų nuomonė

Gyvūną patariama migdyti tuo atveju, jei jis serga sunkiomis, nepagydomomis ligomis, pvz., vėžiu, ir dėl to labai kenčia. Nuoširdžiai mylintis savo augintinį šeimininkas ne visada gali objektyviai įvertinti sergančio augintinio skausmo dydį. Reikėtų atkreipti dėmesį į gyvūno kasdienines pastangas išgyventi, t. y., stebėti, kaip jis reaguoja į jūsų švelnumą, ar neatsisako mėgstamo ėdalo ir mėgina iš paskutiniųjų žaisti. Jeigu nuolat būna apatiškas, vengia ėsti ir gerti, vadinasi, yra tikimybė, kad mirtis jam gali suteikti palengvėjimą. Užmigdyti augintinį patariama ir tais atvejais, kai jis nepajėgia judėti, sunkiai suvirškina net nedidelį maisto kiekį ir nevalingai tuštinasi arba jei dėl ligos yra pavojingas aplinkiniams.

Kiekvieno sprendimas – individualus

Ar migdyti seną, nukaršusį ir sunkiai pajudantį augintinį, kiekvienas turėtų nuspręsti pats. Jei šeimininkas iš tiesų yra pasiruošęs nešioti į lauką nebepajudantį šunelį, reguliariai jam leisti vaistus, valyti išskyras ir kęsti namie nemalonų kvapą, tai jo reikalas. Kita vertus, negalima smerkti tų, kurie dėl įvairių priežasčių pasirenka kitą sprendimą – užmigdyti.

Sergantis ir agresyvus

Jei jūsų augintinis susirgo pasiutlige arba jam nustatyta vėlyva babeziozės stadija, taip pat reikėtų susitaikyti su mintimi, kad jį teks užmigdyti. Kartais gyvūnai suserga infekcinėmis ligomis, kurias sukelia virusai, bakterijos, mikroskopiniai grybeliai. Yra nemažai pavojingų ligų, kurių priežastis – parazitiniai pirmuonys, kirmėlės, nariuotakojai. Kai kurios iš tų ligų yra pavojingos žmonėms. Kartais pasitaiko, kad šuo netikėtai pradeda elgtis agresyviai ir kelti grėsmę aplinkiniams. Tokiais atvejais reikėtų kuo skubiau augintinį parodyti veterinarui. Jei elgesys sutrinka ne dėl ligos, pasitarkite su kinologu, kuris padėtų atitinkama dresūra sutramdyti augintinio agresiją. Jei jūsų šuo kam nors įkando, migdyti –  tikrai ne vienintelė išeitis. Pasitarus su profesionaliais šunų specialistais, elgesio sutrikimus įmanoma koreguoti.

Kai nebelieka kitos išeities...

Apsispręsti lemiamam žingsniui – amžiams atsisveikinti su savo augintiniu labai sunku ir skaudu. Bet... jei apsvarstę visas įmanomas galimybes, visgi tam pasiryžote, turėtumėte kreiptis į veterinarijos kliniką, kurioje bus įvertinta jūsų augintinio būklė, savijauta ir priimtas galutinis sprendimas. Beje, nebūtinai jūsų pasirinkimui bus pritarta. Galbūt gyvūną dar įmanoma išgelbėti? Tuomet galutinis sprendimas priklausys tik jums. Svarbiausia – žinoti, kad po injekcijos gyvūnėlis nieko nejaučia ir nesikankina, nes jo smegenys tą pačią akimirką miršta.

Verta žinoti

  • • Ypač svarbu laiku diagnozuoti augintinio ligą ir imtis kuo skubesnių priemonių jai gydyti. Stengdamiesi išvengti sunkių ligų ir jų padarinių, turėtumėte kruopščiai laikytis pagrindinių gyvūnų priežiūros reikalavimų: tinkamai maitinti, nuolat valyti, vėdinti jiems skirtą namų kampelį ar patalpas.
  • • Prieš įsigydami egzotišką gyvūną ar paukštį, iš anksto pasidomėkite jo gyvenimo trukme, gyvensenos ir elgsenos ypatumais. Priešingu atveju galite neilgai džiaugtis augintiniu arba turėsi ieškoti patyrusių specialistų, kurie gerai išmanytų, pvz., egzotiškų roplių anatomiją ir ligas.

Tai įdomu

Daugelyje Europos šalių, pvz., Šveicarijoje, Prancūzijoje, Austrijoje pasenę šuneliai jų šeimininkams nėra našta. Žmonės dažnai ne tik nesibodi savo nukaršusių augintinių nešioti po lauką ant rankų, bet ir mielai vedžiojasi pražilusius, išretėjusiu kailiu savo numylėtinius po miesto parkus. Į akis krenta tai, kad senyvo amžiaus, sunkiai pajudantys džentelmenai ir damos vedžiojasi tokius pat senus, nenusakomo amžiaus ir sunkiai judančius šunelius. Ženevoje teko matyti netgi mažučiu vežimaičiu vežamą nukaršusį šuniuką

Su numylėtiniu atsisveikinkite tinkamai

Kur dėti augintinio kūnelį, turėtumėte nuspręsti pati. Galbūt jį užkasite savo kieme po medžiu. Bėda ta, kad iki šiol Lietuvoje nėra legalių naminių gyvūnėlių kapinių tradicijų. Pirmosios tokios kapinės šiemet įsteigtos Vilniuje. Deja... kol kas jos ne itin populiarios. Pasak šių kapinių iniciatorių, žmonės dar tiesiog nėra įpratę prie šio reiškinio. Nors... tam tikras progresas jau juntamas. Netgi esama tokių įmonių, kurios teikia gyvūnų laidojimo paslaugas (pvz. www.augintiniu.laidojimas-kremavimas.com)

Visų svarbiausia, kad kritę gyvūnai nebūtų išmetami pamiškėse, į konteinerius. Tai – didžiulė nepagarba gyvūnui ir labai negarbingas šeimininko poelgis. Jei negalite įsigyti specialaus kartoninio karstelio, bent jau įvyniokite savo mylimo gyvūno ar paukštelio kūnelį į audinį ar įdėkite į dėžutę. Juk kad ir kaip būtų, šis gyvūnas buvo jūsų draugas, galbūt ne kartą po sunkios darbo dienos privertęs nusišypsoti ir pasijusti geriau...

Temos: