Metas persodinti namų augalus
Pasak augalų žinovų, priešpilnis – pats tinkamiausias laikas persodinti gėles. Taigi jei jūsų žalieji draugai per vasarą ūgtelėjo taip, kad nebetelpa savo vazonuose, šią savaitę galite įkurdinti juos erdvesniuose „būstuose“.
Kada persodinti?
Pirmas ir svarbiausias klausimas: kaip suprasti, kad augalą reikia persodinti į naują, erdvesnį vazoną? Paprasčiausias būdas tai sužinoti – apversti jo vazoną ir žvilgterėti. Jei augalo šaknys lenda pro vazono skylutę, tai – aiškus ženklas, kad metas žaliajam augintiniui ruošti naujus namučius. Išvaduoti jį reikėtų ir tada, jei pastebėjote, kad vazono žemė apsitraukė žalsvomis apnašomis ir atsiduoda pelėsiais. Jei šaknų pro skylytę nematyti, žemės kokybė gera, šį darbą galite atidėti iki pavasario. Augalų žinovai rekomenduoja jaunus augalus persodinti kiekvieną pavasarį, o senus maždaug kas 2–4 metai. Nepatartina persodinti žydinčių ar pumpurus kraunančių augalų.
Išrinkite tinkamą vazoną
Kad augalui naujuose namučiuose būtų patogu, svarbu parinkti tinkamą vazoną. Kai kurios nepatyrusios gėlių augintojos klaidingai mano, kad jei augalą pasodins į didžiulį vazoną, šis greičiau augs ir vešės, be to, ir persodinti ilgiau nereikės. Nieko panašaus. Per dideliame inde augalas gali lygiai taip pat sunykti kaip ir ankštame. Kodėl? Jo šaknys bus išsikerojusios tik dalyje vazono, o likusi žemė gali pradėti rūgti ir pelyti. Turėkite galvoje: augalui tinkamiausias vazonas yra tas, į kurį įkeltas senasis liečia sieneles. Tai yra maždaug 2–3 cm skirtumas.
Daugelis žinovų teigia, kad tinkamiausi gėlių vazonai yra į viršų platėjančiais kraštais, nes iš jų lengviausia išimti persodinamus augalus. Žinoma, derėtų atkreipti dėmesį ir į augalo šaknų išsidėstymą. Jei šaknys auga gilyn, vazono reikėtų gilesnio ir siauresnio, jei į plotį – tiks lėkštesnis ir platesnis.
Nepamirškite tinkamai paruošti vazoną. Pirkote naują? Jei įmanoma, išskalaukite jį verdančiu (arba nors karštu) vandeniu ir bent pusdienį palaikykite pripiltą vandens. Seną vazoną būtina dezinfekuoti, kad neliktų pelėsių ir kitokių augalui žalingų medžiagų. Paprasčiausias būdas – ištrinti soda ir perlieti karštu (dar geriau verdančiu) vandeniu ir dar kelis kartus gerai išskalauti. Paskui išdžiovinkite, ir vazonas paruoštas.
Apie vazonų įvairovę
Žinia, augalui pakanka tik išrinkti tinkamo dydžio vazoną, kuriame galėtų toliau lapoti. O jums ar to užtenka?.. Juk iš tiesų vazonas skirtas ne tik kambarinėms gėlėms auginti, jis yra ir interjero detalė. Taikliai parinkti vazonėliai gali tapti netgi svarbiausiu namų dekoro akcentu. Taigi kaip išsirinkti tokį, kuris tiktų ir augalui, ir jums?
Dažniausiai kambariniai augalai parduodami plastikiniuose vazonėliuose. Šie indai išties labai praktiški, pigūs ir patogūs. Gerai išsaugo drėgmę, juose ne taip veisiasi pelėsiai. Bet.. namų aplinkos jie tikrai nepuošia, netgi atvirkščiai, gadina bendrą vaizdą. Taigi, jei gėlę nutarėte auginti plastikiniame vazone, derėtų pirkti papildomą gražų indą, kuriame šį nestilingą vazoną paslėptumėte. Tai gali būti ir cinkuotas kibirėlis, ir jauki pintinė, ir stilingas gėlių lovelis, į kurį galėtumėte įkomponuoti kelis vazonus. Žodžiu, rinkitės pagal išmonę ir bendrą interjerą.
Ir dar vienas dalykas: plastikinių vazonų dugne ypač svarbu įrengti gerą drenažą, kad augalo šaknis pasiektų oras ir neužsistovėtų vanduo. Taip pat plastikiniai vazonai nelabai tinka drėgmės pertekliui jautriems augalams.
Namų augalijai bene tinkamiausi – moliniai vazonai. Jie leidžia laisvai kvėpuoti augalų šaknims, be to, yra patvarūs ir ilgai laiko. Dar vienas pliusas tas, kad jų nereikia statyti į papildomą indą. Ir taip puikiai atrodo. Jeigu netenkina natūrali šių vazonų spalva arba ji nedera su jūsų interjeru, šiuos vazonus lengva dekoruoti ar perdažyti norima spalva. Net sudužę molio vazonai yra naudingi: jų šukės puikiai tinka drenažui. Tiesa, derėtų pastebėti, kad šie vazonai patinka ne visiems augalams. Molis šarmina žemę, todėl rododendrams, hortenzijoms, azalijoms ar kitiems rūgštaus dirvožemio „mėgėjams“ tai gali nepatikti.
Vazonų būna ir iš stiklo, bet juos rinktis derėtų gana atsargiai – toli gražu ne kiekviena gėlė „apsidžiaugs“, kad jos šaknys išvelkamos į dienos šviesą. Stiklinius vazonus labiausiai mėgsta orchidėjos. Arba, radusi stilingą, gražios formos stikliuką, jame galite įsirengti augalų terariumą.
Pastaruoju metu labai madinga augalus sodinti į cinkuotos skardos ar pintus indelius. Tam tikro stiliaus interjere jie iš tiesų atrodo labai žavingai. Tačiau sodinti gėlių tiesiai į tokius indus nepatartina, geriau į juos įstatyti kitą vazoną, kuriame yra skylučių vandeniui nutekėti.
Persodinkite atidžiai
Na, o dabar pati svarbiausia dalis – persodinimas. Pirmiausia paklokite drenažo sluoksnį. Jam puikiausiai tiks nestambūs akmenukai, medžių anglys ar molinio vazono šukės (gali būti ir jų mišinys). Šis sluoksnis turėtų sudaryti apie 2–3 cm. Tada jau berkite žemę. Jei ketinate ją pasiruošti pati, žinovų teigimu, daugelis kambarinių gėlių puikiai jaučiasi žemėje, kurios pagrindą sudaro durpės, priemolis, smėlis ir kompostas. Tokioje žemėje augalai greitai prigyja ir puikiai veša. Jei nepasitikite savo žiniomis ar neturite iš kur gauti žemių, geriausiai pirkti jau paruoštą kambarinių augalų žemę (kartais netgi būna nurodyta, lapiniams augalams ar žydinčioms gėlėms ji skirta). Kai kuriems augalams, kaip antai kaktusams ir orchidėjoms, reikia specialių žemių mišinių.
Kai jau susikaupsite persodinti, augalą iš vakaro gerai paliekite – iškrapštyti jį iš senojo vazono bus kur kas lengviau. Nors... kai kurių augalų šaknys išsikeroja taip stipriai, kad vazoną tenka paaukoti. Taigi, jei matote, kad iš vazono augalas nei pirmyn, nei atgal, per jėgą jo ir neplėškite – pažeisite šaknis. Šią lemtingą akimirką turite apsispręsti, kas jums brangesnis – vazonas ar augalas. Kai augintinis jau bus išvaduotas iš senojo „būsto“, atidžiai apžiūrėkite šaknis, atsargiai išlyginkite pernelyg susiraizgiusias, iškrapštykite seną žemę. Jei pastebėjote, kad yra apipuvusių šaknų, jas nukarpykite, o „žaizdeles“ pabarstykite trintų medžių anglių milteliais.
Į naująjį vazoną išimtą augalą sodinkite tuoj pat. Kad tarp šaknų neliktų laisvų tarpų, berdama žemes, vazoną vis pastuksenkite į grindis ar kitą paviršių, kad žemė gerai susikratytų. Neužžerkite ant augalo per daug žemių, antraip jis pradės dusti ir nykti – jo šaknų kaklelis turi būti viename lygyje su vazono žeme.
Persodintą augalą paliekite. Tik ne šaltu vandeniu – ideali temperatūra turėtų būti apie 30–35°
Dar šis tas aktualaus
Neskubėkite persodinto augalo ir tręšti. Prieš jam pasineriant į žiemos snaudulį, galite „pavaišinti“ trąšomis kokį vieną kartelį, praėjus maždaug 6–8 savaitėms po persodinimo. O tada netrikdykite pernelyg įkyriu rūpesčiu, palikite ramybėje iki pavasario. Žinoma, nepamiršdama retkarčiais palieti. Tik ne per daug. Žiemą augalams vandens reikia kur kas rečiau nei vasarą. Žinovai pastebi, kad žiemą augalai daug dažniau numiršta dėl pernelyg uolaus laistymo nei nuo sausros. Norėdama įsitikinti, ar drėgmės jūsų augaliukui pakanka, įkiškite į žemę pirštą. Jei ištraukus šiek tiek juntama drėgmė, lieti jo tikrai nereikia.