Metų kaunietės titulas atiteko VDU mokslininkei Ingridai Veliutei

Iš viso „Metų kaunietės“ titului prieš kelis mėnesius pasiūlyta apie 30 kandidačių. Po pirmojo konkurso paskelbta 10 daugiausiai miestiečių palaikymo sulaukusių moterų, o po antrojo – šešios finalistės. Tai – švenčių planuotoja ir paramos iniciatyvų organizatorė Inga Budrienė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė Ingrida Veliutė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė, Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Jolanta Metlovaitė – Beresnevičienė, dizainerė ir mados namų „Sirena“ įkūrėja Irena Serainienė, menininkė Bella Shirin.

Šįkart Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje stiklo statulėlės buvo įteiktos visoms nominantėms. Jos taip pat pristatytos trumpuose vaizdo siužetuose.

„Man svarbiausia šeima, o kiekvienam iš mūsų, mano nuomone, svarbiausia suprasti savo darbų prasmę ir tikslą. Linkiu to visiems. Juk žmonės išeina, bet jų darbai išlieka", – tvirtino I. Serapinienė.

J. Metlovaitė-Beresnevičienė įsitikinusi, kad kiekvienam yra svarbu jaustis reikalingam ir kažką veikti, kol tik gali.

Už jau penkerius metus vykdomo edukacinio ir kūrybinio projekto „Tolima artima Japonija" kuravimą bei koordinavimą nominuota L. Viršilienė kalbėjo besidžiaugianti buvusi pastebėta ir galinti atstovauti prestižinę pedagogo profesiją: „Ir toliau sieksime, jog mūsų mokykla būtų laisvų vaikų ir savo darbą mylinčių mokytojų namai".

Gera nuotaika nuo scenos spinduliavo dar viena nominantė Bella Shirin. Kaune gimusi, čia grįžusi gyventi menininkė, kurios tėvai per stebuklą išgyveno koncentracijos stovykloje, teigia, kad jos tikslas – pažadinti turtingą Kauno daugiakultūrę atmintį.

„Kai ryte geriu kavą, visada pagalvoju, kam šiandien gali reikėtų mano pagalbos", – sakė kūrėja.

Bene ilgiausią kalbą susirinkusiesiems pasakė I. Budrienė, neslėpusi, kad tau galvojusi apie „Metų kaunietės" konkursą. "Labai norėtųsi, kad visuomenė aiškiau suprastų, jog čia ne grožio ar asmeninių nuopelnų sau konkursas. Tai – įvertinimas to, ką padarei miestui ir tai pačiai visuomenei. Ką padarei nesavanaudiško, bet svarbaus, kad ir nedidelei grupei žmonių. O tokių moterų yra labai daug", – kalbėjo I. Budrienė.

Kadangi konkurso dalyvės buvo gausiai palaikomos ne tik internetu, bet ir SMS žinutėmis, I. Budrienė pasiūlė organizatoriams dalį gautų lėšų skirti labdarai – pavyzdžiui, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vykdomoms iniciatyvoms. Anot jos, šiuo metu Kauno mieste yra net 122 nukentėjusieji, tarp jų – net 40 nepilnamečių asmenų, o – 18 moterų ir merginų.

"Džiaugiuosi, kad kažkam yra svarbios veiklos, kurias aš darau. O už visa, ką gaunu šiandien, noriu padėkoti savo mamai, nes be jos būčiau kitokia", – patikino jaudulio balse negalėjusi paslėpti "Metų kauniete" paskelbta I. Veliutė.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir pasaulinės ICOMOS organizacijos Lietuvos biuro viceprezidentė, 2017 m. ne tik įkopusi į Elbruso viršūnę nominuota už tai, kad kartu su kolegomis įgyvendino kauniečiams skirtus socialaus meno projektus.

„Metų kaunietei“ ir rinkimų finalininkėms savo muzikinius sveikinimus skirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Andrius Apšega, Tadas Girininkas, Ramūnas Urbietis, Žanas Voronovas, aktorius Dainius Bervingis, svečiai – Paulius Bagdanavičius, Martynas Kavaliauskas, Laimonas Salijus (akordeonas). Teatro simfoniniam orkestrui šventinį vakarą dirigavo Jonas Janulevičius, o renginį vedė aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis.

Konkursas organizuojamas ne vienerius metus.

„Metų kaunietėmis“ jau išrinktos: Rūta Meilutytė, Jolanta Šmidtienė, Dovilė Bubnienė, Aistė Grybauskienė, Dalia Jatautaitė.

Pasak konkurso organizatorių, Idėją rinkti „Metų kaunietę“ padiktavo noras akcentuoti Kauno kultūrinius, ekonominius ir socialinius aspektus.

Moterų veikla šiose srityse nepaprastai reikšminga, nes moteris – pagrindinė vertybių, tradicijų ir papročių puoselėtoja. Profesinės ar kitokios veiklos aukštumų moterys dažnai pasiekia nepaisydamos visuomenėje dar gajų stereotipų apie moters gebėjimus, įstengdamos vienu metu puoselėti savo namus, rūpintis vaikais, kurstyti šeimos židinį ir kartu patenkinti savo kaip verslininkės, menininkės, medikės, pedagogės ambicijas.

Renginio filosofiją ir tikslus atskleidžia ir jo logotipas – stilizuota ramunė. Šis išjaustas ir apgalvotas simbolis įprasmina gyvenimo ciklus, daugiafunkciškumą ir estetiką. Ramune, kaip ir moterimi, galima gėrėtis, ramunė, kaip ir moteris, gali gydyti, o gležno daigelio virtimas žiedu savotiškai atkartoja mergaitės virsmą brandžia, žavia ir veiklia moterimi.