„Pataikiau, – nusijuokia trijulių krepšinio simboliu jau spėjęs tapti Dainius NOVICKAS (46), Lietuvos sporto apdovanojimuose pripažintas geriausiu metų treneriu. – Atsidūriau tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Turnyruose dalyvaudavau kaip žaidėjas, o prieš penkerius metus trijulių rinktinei prireikė trenerio. Dairėsi, žvalgėsi visi ir dūrė pirštu: „Tai imkime Dainiuką, jis seniausiai tą 3x3 žaidžia.“
Taip viskas ir prasidėjo: nuo Europos žaidynių žingsnis po žingsnio iki Paryžiaus olimpinių žaidynių, kuriose Dainiaus treniruojama Lietuvos vyrų rinktinė – Aurelijus Pukelis, Gintautas Matulis, Evaldas Džiaugys bei Šarūnas Vingelis – iškovojo bronzos medalius. „Žinojau, kad vaikinai gaus apdovanojimą kaip geriausia metų komanda. Žadėjau iš jų atimti tą prizą... Apsiskaičiavau, nes tikrai nesitikėjau tapti metų treneriu, – nereikėjo nieko iš vaikinų atimti“, – šypsosi treneris.
Daug laimėjimų, metų trenerio statulėlė – atrodo gražiai, tačiau kokia to kaina?
Daug darbo įdėta, daug paaukota. Varau penkerius metus be išeiginių – dieną naktį. Bemiegės naktys, pražilę plaukai, skyrybos su žmona, sezono metu dvylikametis sūnus mane retai mato: vasarį išvažiavau iš namų, prieš mėnesį grįžau. Ar užtenka tokios kainos? Atrodo, sezonas baigėsi, gali pasinerti į save, ramybę. Būtų gerai. Tačiau kiekvieną kartą atrodo, kad nieko neveikdamas galiu depresija susirgti. Iš pradžių norisi gerai išsimiegoti, o po savaitės, žiūrėk, pradedu graužtis, kad nieko nedarau, bet vis vien tik gulėti norisi. Čia neretai išgelbėja mokslai – esu Vytauto Didžiojo universiteto studentas. Po akademinių atostogų grįšiu į trečio kurso antrą semestrą.