Metų vestuvės? Manekenės Margaritos Švėgždaitės ir jos išrinktojo Hervé Taieb vestuvėms nėra lygių
Praėjusį savaitgalį vestuves atšoko iš Klaipėdos kilusi manekenė Margarita Švėgždaitė ir jos mylimasis prancūzas Hervé Taieb. Tarp maždaug 250 svečių buvo ir svarbiausias svečias – vienerių sūnus William Jonas. Dar vieno sūnaus gyvybę Margarita šiuo metu nešioja po savo širdimi.
Vestuves pora iškėlė pagal populiaraus alternatyvaus meno festivalio „Burning Man“ tematiką. Plunksnų karūnos ir įmantrūs kostiumai pakeitė tradicinius elegantiškus drabužius.
Net patys jaunavedžiai neieškojo dizainerių, rūpindamiesi savo vestuviniu įvaizdžiu. „Vyro aksesuarus pirkau sendaikčių turguje, džinsai – Zaros, švarkas – iš Saint Tropez parduotuvės, merijoje aš avėjau Rondini sandalus, galvos aksesuarą sukūrė Juozas Statkevičius, o jį iš Lietuvos atvežė ir padovanojo draugai, odinis kombinezonas – iš sendaikčių turgaus“, – vardijo Margarita.
Nurautų vestuvių idėja kilo Hervé bičiuliui, kuris grįžęs iš festivalio buvo toks užsidegęs, jog sugebėjo uždegti ir Margaritą su Hervé. Nors buvo tokių, kurie išgirdę poros idėją dėl vestuvių pasukiodavo pirštą prie smilkinio, Margarita bei Hervé spaudimui nepasidavė ir ėmė planuoti spalvingą šventę.
„Viską suruošė vyras, aš tik jam padariau nuotraukų ir idėjų sąmatą, o jis viską realizavo per du mėnesius. Pati net buvau nustebusi, kaip viskas atrodė gyvai“, – portalui Žmonės.lt pasakojo Margarita.
Vienas iš Hervé pragyvenimo šaltinių – renginių organizavimas. Birželio mėnesį jis organizavo tarptautines žirgų varžybas, į kurias susirinko 35 tūkst. žmonių. Tai žinant nebekyla klausimas, kodėl Margarita patikėjo šventės organizavimą mylimajam.
Puota, iškelta poros užmiesčio name, pateikė puokštę staigmenų nuotakai. Tik ne tokių, kur graudina, o tokių, kur priverčia iš džiaugsmo plačiai plačiai nusišypsoti.
„Labai nustebau, kai pradedant antrą vakaro dalį nuskambėjo Lietuvos himnas, – sakė Margarita ir patikino, jog ne ką mažiau nustebino ir fejerverkų šou. Tačiau žaviausia jai buvo šventės aura. – Labai gera buvo matyti svečius – labai skirtingus, iš visų pasaulio kampų, skirtingų profesijų, amžiaus grupių, – besiplaikstančius šviesos ir muzikos chaose.“
Tačiau chaosas išnyko. Pamažu nyksta ir šventinis jaudulys. „Po langais dabar traktoriais nukraustomos dekoracijos, virtuvė pilna nešvarių indų, užsilikusių nuo vakarykštės dar vienos šventinės vakarienės. Tai kaip ir nebėra laiko euforijai“, – patikino Margarita.