Mia pirmąkart – apie vestuves prieš savo norą ir ašaras Santuokų rūmuose: „Didžiausia klaida mano gyvenime“

Pabėgimo planas ir baimė būti perkalbėtai

Mia apsilankė „YouTube“ kanalo „Nusirenk iki pusės“ Nomedos Marčėnaitės naujoje tinklalaidėje „DIngstam?“. Tinklalaidėje kartu su vedėja Nomeda ir teisininke, lyčių lygybės eksperte Rugile Butkevičiūte Mia pasidalijo savo skaudžia patirtimi: nuo pavojaus signalų, kuriuos dažnai ignoruojame, aplinkos spaudimo tuoktis, iki drąsaus sprendimo viską mesti ir pabėgti.

Išeiti iš santykių, kuriuose vyrauja įtampa ir smurtas, neretai būna be galo sunku. Tinklalaidėje „DIngstam?“ Mia pasakojo, kad jos išėjimas priminė gerai apgalvotą pabėgimą, nes atviras pokalbis būtų virtęs dar viena manipuliacija.

„Aš tiesiog bėgau. Paslapčia pabėgau iš tų santykių. Ateina tas momentas, kada tu tiesiog nori pabėgti iš tų santykių, supranti, kad jie niekur neveda. Galbūt ten jau ir prisitaikiusi esi prie situacijos, žinai, kaip elgtis, kad neiššauktum pykčio, konflikto ar dar kažko, bet ateina momentas, kai tiesiog nori bėgti, nebegali daugiau“, – tinklalaidėje „DIngstam?“ pasakojo dainininkė.

Savo pasitraukimą moteris planavo po truputį: „Pamenu, kai pati išsivežiau daiktus: prasklaidydavau spintą, dar pabūdavau porą dienų, tada vėl daiktus išsiveždavau – ir taip aš pabėgau iš santykių.“

Moteris prisipažino, kad labiausiai bijojo ne paties išėjimo, o to, kad jos nesustabdytų.

„Man jau nebuvo baisu. Aš bijojau tik vieno – kad manęs nesustabdytų, nes žinojau, jeigu mane sustabdys, tai vėl perkalbės likti. Tiesiog kitaip nebuvo įmanoma. Žinojau, kad tai vienintelė išeitis, ir aš ja pasinaudojau, nors ten liko ir daugiau mano daiktų. Pamenu, ryte su mama gėrėme kavą ir aš jai sakau: „Mama, mano daiktų dar ten liko.“ O ji sako: „Nieko, nusipirksi naujų.“

Pasak Mios, materialūs dalykai tokioje situacijoje praranda prasmę: „Svarbiausia nebegrįžti, daiktai nuperkami, jeigu kažkas apie tai galvos. Svarbiausia – artimi žmonės ir tu pats. O šiaip tai santykiai, kurie yra toksiški nuo pat pradžių, jie niekur neveda... Jeigu žmonės nesilanko pas psichoterapeutus, savaime tie dalykai nepraeina.“

„Per gerai, kad būtų tiesa“ – kaip atpažinti agresorių?

Prisimindama savo patirtis, Mia perspėja kitas moteris atkreipti dėmesį į pirmuosius pavojaus signalus ir neignoruoti savo intuicijos.

„Visų pirma, iš pradžių agresoriai būna patys idealiausi vyrai žemėje. Jeigu taip atsitinka, reikia sau galvoje užsidegti lemputę: „Kodėl?“. Per didelis dėmesys, per gerai, kad būtų tiesa – tai ir yra per gerai, kad būtų tiesa. Jie kaip voras musę įvilioja į savo tinklą, ir tau atrodo: „Vau, kaip faina, niekas niekada su manimi taip gerai nesielgė. Aš esu jam ypatinga.“ Taip, tu ir būni ypatinga, o paskui jis parodo savo tikrąjį veidą. Kai parodo jį, tu jau būni prie to pripratusi: tave viena ranka pamuša, kita ranka paguodžia, taip ir keliauja per gyvenimą“, – tinklalaidėje „DIngstam?“ atviravo atlikėja.

Moteris pabrėžė, kad kūnas ir nuojauta visada siunčia ženklus: „Tavo organizmas viską pasako, tu žinai, kad kažkas yra ne taip. Tavo nuojauta visada perspėja – tai pirmas indikatorius, kad kažkas yra tikrai ne taip.“

Aplinkos spaudimas ir vedybos per prievartą

Skaudžiausia, anot Mios, kai į manipuliacijų sūkurį įsitraukia ir aplinka. Tinklalaidėje „DIngstam?“ dainininkė prisipažino, kad net du kartus žengė prie altoriaus paveikta kitų žmonių spaudimo, o ne savo noru.

„Aš du kartus taip ištekėjau. Niekada nenorėjau tekėti... Nė už vieno vyro. Mane tiesiog įtikino, perrašė man realybę: tu matai vienaip, o tave įtikina kitaip. Ir tada tu padarai pačius kvailiausius ir, galbūt, svarbiausius žingsnius gyvenime, kur net neturėtų taip būti“, – teigė ji.

Mia su kartėliu prisimena, kaip visuomenės ir draugų lūkesčiai privertė ją paaukoti savo pačios laimę: „Mano draugai įtikino, kad aš turiu atleisti, turiu sutikti, turiu padaryti, nes jau ir visuomenė žino. Visi aplinkui viską žino, ir tai bus negražu iš mano pusės. Puikiai pamenu, kad eidama į Santuokų rūmus nubraukiau ne vieną ašarą ir galvojau, ką aš darau. Tai buvo didžiausia klaida mano gyvenime, nes kažkam atrodė kitaip.“

Lūžio taškas: „Atsistojau ir pasakiau, kad renkuosi save“

Ilgą laiką dainininkė kentė tyliai, slėpdama tikruosius jausmus ir vengdama temų. Tačiau tyla negalėjo trukti amžinai.

„Praeituose santykiuose aš labai daug nutylėdavau. Žinodama, kad negaliu kalbėti apie tam tikrus dalykus, liesti tam tikrų temų, aš jas nutylėdavau. Tylėjau gan ilgą laiką, kol tylėti nebegalėjau. Kol jau ta tiesa pradėjo badyti man akis, žmonės pradėjo tą daryti, tai aš tiesiog turėjau pasakyti. Sakyčiau, kad su fanfaromis mes ten išsiskyrėm, bet tai ir buvo paskutinis kartas, kada aš tylėjau, atsistojau ir pasakiau, kad renkuosi save“, – kalbėjo garsi moteris.

Dainininkė prisipažįsta, kad bėgant metams atėjo branda ir vidinė ramybė.

„Turbūt, kai peržengiau savo 40-uosius metus, man viduje pasikeitė daug dalykų. Gal subrendau, gal suaugau, bet man pasidarė nesvarbu, kas ką pagalvos ar pasakys apie mane. Komentarai dabar manęs nežeidžia, buvo laikas, kai žeidė. O dabar pasijuokiu – nuoširdžiai, iš dūšios. Dabar man absoliučiai nebeskauda.“

Tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas gali palikti sunkiai išgydomų žaizdų. Kalbėdama tinklalaidėje „DIngstam?“ apie savo patirtį, Mia atvirai prabilo apie nematomas, bet ypač skaudžias smurto pasekmes: „Atvirai pasakysiu, kad psichologinį smurtą esu patyrusi ne vienuose santykiuose. <...> Kuris yra baisesnis, tiesą pasakius, nežinau. Negalėčiau sulyginti. Aišku, visada labai skauda, kada esi sužeidžiama fiziškai, bet labai skauda ir tada, kai dvasinis kūnas kenčia.“

Visą „DIngstam?“ tinklalaidę su Mia Pilibaityte žiūrėkite čia: