Miegamojo reikalai: meskit prietarus, imkitės iniciatyvos!

Tad gal verta pasidalyti šia žinia su vyrais? Neseniai amerikietė sociologijos profesorė Sharon Sassler paskelbė, kad tos poros, kurios ėmė daugiau dalytis namų ruošos darbais, pradėjo dažniau mėgautis seksu. O kitoje jos tiriamųjų grupėje, kurioje moterys buvo užsikrovusios didžiąją dalį ruošos, mylėjimosi grafiko kreivė ėmė leistis žemyn. Anksčiau buvo manoma, kad kaip tik tradicinis darbų pasiskirstymas priveda prie dažnesnių intymių poros veiksmų po antklode. Tačiau naujausi tyrimai tai paneigia skaičiais: partneriai, kurie buities priežiūra dalijasi po lygiai, mylisi vidutiniškai 6,8 karto per mėnesį, ar maždaug vienu kartu daugiau nei tos poros, kur moterys užsikrauna visą buities naštą tik sau.

Partneriai, kurie buities priežiūra dalijasi po lygiai, mylisi dažniau – vidutiniškai 6,8 karto per mėnesį.

Anot amerikiečių istorikės Stephanie Coontz, laimingų porų santykiai per pastaruosius 70 metų labai evoliucionavo – dabar juose daugiau lygybės. 1950–1960 m. moterys turėdavo intymius santykius dažniau, nei pačios norėdavo, nes būdavo išlaikomos vyrų ir nuo jų priklausomos. Tad galima daryti išvadą, kad vyro ir moters darbų ir pareigų pasidalijimas taip pat veikia ir jų seksualinį gyvenimą.

Kaip sako Vilniaus šeimos psichologijos centro direktorė, šeimos psichologė Laura Tamulevičė, per pastaruosius dešimtmečius emancipacija pakeitė visuomenės požiūrį į moters vaidmenį: „Patriarchalinės šeimos pasižymi netolygiu valdžios ir galios paskirstymu, priklausomų santykių puoselėjimu ir dideliu smurto (įvairiomis formomis) kiekiu. Feminizmo judėjimas moterims suteikė ne tik balsavimo teisę (Lietuvoje – 1918 m.), bet ir teisę spręsti pačioms už save. Anksčiau vyrai buvo linkę prievartauti moteris, nes laikė jas savo nuosavybe; moderniose šeimose tokios smurto formos netoleruojamos.

Tarpusavio santykius augina abipusis pasitikėjimas, pagarba ir emocinis partnerių artumas. Namų ruošos darbų pasidalijimas, kaip ir moters profesinis aktyvumas, yra socialinio lygiavertiškumo reiškiniai. Manau, jeigu moteris jaučiasi su vyru saugi, tai teigiamai veikia ir intymius santykius. Kai partneriai vertina vienas kito pastangas ir indėlį į šeimos gerovę, puoselėja artumą, dažniau pasikalba, tada ir jų intymūs santykiai būna sklandūs.“

Tradicijos keičiasi

Šeimas konsultuojanti L. Tamulevičė pastebėjo, kad tradicijos keičiasi su kiekviena karta, tačiau didžioji dauguma porų, su kuriomis jai tenka susidurti, vis dar gyvena pagal patriarchalinės šeimos sampratą: vyras užtikrina finansinį stabilumą, daug dirba ir dėl to pritrūksta jėgų fiziškai ir emociškai pabūti šalia žmonos bei vaikų. Tokiose šeimose vaikai nuo mažens apkraunami įvairiais būreliais: ten juos užima ir nukreipia dėmesį nuo emocinio ryšio su tėvais trūkumo. Moteris dažnai nedirba, augina vaikus ir save įprasmina rūpindamasi šeima. „Viskas būtų gerai, – sako Laura, – jei abu sutuoktiniai jaustųsi laimingi. Deja, į šeimos psichoterapeutus kreipiasi su įvairiais skundais. Nors dažnai jų finansinė padėtis stabili, sutuoktiniai jaučiasi neįvertinti. Vyras sulaukia priekaištų, kad per mažai dėmesio skiria šeimai, o moteris – kad „tik“ sėdi namie, tapo neįdomi, pernelyg pavydi ar tuščia.“

Net jeigu žmonės užaugo pagal patriarchalinį modelį gyvenančioje šeimoje, jie nebūtinai perims tėvų tradicijas. Vaikai būna arba ištikimi šeimos nuostatoms, arba linkę prieš jas protestuoti ir jas laužyti. O neretai tiesiog mėgina derinti tradicijas ir ieškoti savęs. Daug kas priklauso nuo jų charakterio, auklėjimo stiliaus, pačių tėvų įsitikinimų tvirtumo, smurto, su kuriuo teko susidurti, daugybės kitokių faktorių.

„Sveiką žmogaus seksualinę raidą gali pažeisti auklėjimo klaidos, smurtinė patirtis, nelanksčios šeimos nuostatos, – įsitikinusi psichologė. – Labai dažnai tai susiję su moteriškuoju seksualumu. Jį labai veikia tai, kaip mama auklėjo dukrą, kaip tėvas žiūrėjo į bręstantį jos kūną, kokios nuostatos buvo diegiamos, ypač draudžiančios kaip nors elgtis, – visa tai veikia vėlesnius jos pasirinkimus. Šioje srityje dažniausiai galioja pasąmoniniai moters elgesio scenarijai ir juos labai sunku keisti.“

Kuklus seksualumas

Dėl išsikerojusių nuostatų vyrai kartais sutrinka susidūrę su moterų seksualiniu aktyvumu, o moterys dažnai bijo žengti pirmąjį žingsnį.

Patriarchalinės tradicijos daugelio sąmonėje įtvirtino ir tam tikras nuostatas apie vyro ir moters seksualinius vaidmenis. Tradiciškai manoma, kad vyras turi būti aktyvioji, moteris – pasyvioji pusė. Kad vyras rodo iniciatyvą, moteris ją nuolankiai priima, vyras ieško pasitenkinimo, moteris – būdų patenkinti vyrą ir t. t. Vien dėl tokių išsikerojusių nuostatų vyrai kartais sutrinka susidūrę su moterų seksualiniu aktyvumu, o moterys dažnai bijo žengti pirmąjį žingsnį. Netgi susituokusios poros dažnai elgiasi pagal tuos pasąmoninius modelius: trokšdama sekso žmona kartais tiesiog laukia, viliokiškai gundo ar siunčia kitokius abiem atpažįstamus kūno signalus, kol vyras „susipranta“ ir imasi veiksmo.

Vyro požiūris į moters seksualinę iniciatyvą santykių pradžioje gali būti tiesiogiai susijęs su jo vidiniais įsitikinimais ir ketinimais partnerės atžvilgiu. „Tą, kuris ieško dvasinio ir emocinio ryšio, per greitas ir per agresyvus kvietimas mylėtis greičiausiai atbaidys nuo santykių, nes nesutaps poreikiai, – sako L. Tamulevičė. – Vyrui, kuris neturi ketinimų užmegzti ilgalaikių santykių, tokia iniciatyva bus patraukli. Dažnai visuomenėje vis dar galioja įsitikinimai, kad moters seksualumas turi būti kuklus. Vis dėlto jeigu abu partneriai atviri seksualumui ir jų poreikiai sutampa, tai ryšį sutvirtins.“

Vyrų požiūris

Apie seksą ir santykius rašanti kanadiečių žurnalistė Minot Little yra suskirsčiusi, kodėl vyrams patinka, kai moterys žengia pirmą žingsnį seksualinių santykių link, ir kodėl ne.

Kodėl vyrams moterų iniciatyva patinka?

• Drovūs berniukai mėgsta drąsias moteris. Kai kurie vyrai yra labai kuklūs. Idėja, kad moterys imasi visų veiksmų ir inicijuoja tolesnius žingsnius, gali būti kaip tik tai, ką jiems rekomenduotų gydytojas. Tokie vyrai jaučia palengvėjimą būdami su įsiaudrinusiomis moterimis ir yra laimingi, kad jos visko imasi pačios.
• Pasitikėjimas yra seksualus. Jūsų įsiaudrinimas ir tai, kad žengėte pirmąjį žingsnį, jį gali lengvai suerzinti, jam pasidarys įdomu, kokie bus jūsų tolesni veiksmai. Vyrams patinka pasitikinčios moterys. Tokiems nėra nieko seksualiau už žinančią, ko nori, ir nebijančią eiti tiek, kiek jai reikia, kad tai pasiektų, partnerę. Jiems atrodo, kad pasitikinti moteris gali savimi pasirūpinti ir mėgsta savarankiškai priimti sprendimus.
• Smagu, kai moterys nesukuria įtampos. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl vyrai mėgsta, kai moterys imasi veiksmų. Jeigu joms tektų priimti visus tuos sprendimus, kokių paprastai reikalaujama iš tipinio vyro santykių pradžioje, nežinia, ar santykiai išvis prasidėtų. Tas, kuris kada nors buvo įsimylėjęs, žino, kokių skausmingų pastangų kartais prireikia norint atskleisti savo jausmus, jei nežinai, ar į juos bus atsakyta tuo pačiu. Tad vyrai išvengia atsakomybės ir dėl parodytos iniciatyvos, ir dėl ją lydinčio nerimo bei nepatogumų.

Kodėl vyrams moterų iniciatyva nepatinka?

• Tai nėra moteriška. Paprastai vyrams gerai su moterimis, kurios rodo seksualinę, bet ne emocinę iniciatyvą, t. y. jie patys nori jus pakviesti į pasimatymą arba išrinkti restoraną. Jeigu pirmoji žengėte žingsnį lovos link, galbūt jaučiatės labai pasitikinti, tačiau naujajam partneriui gali būti smalsu, kiek apskritai vyrų turėjote prieš jį, kad esate tokia drąsi. Deja, kad ir kaip tai neteisinga, dėl savo iniciatyvos įtariems ir siaurų pažiūrų vyrams galite pasirodyti pernelyg pasileidusi.
• Gąsdina ir menkina vyriškumą. Ryžtingos moterys ne tik gąsdina – kai kurie vyrai gali manyti, kad jos menkina jų vyriškumą. Jeigu vyras tikisi pakviesti jus į pasimatymą ar ryžtasi pirmajam bučiniui, jį gali atstumti jūsų vadovavimas. Nepaisant to, kad tai atrodo tarsi paaugliška problema, suaugusiems vyrams toks elgesys irgi gali nepatikti.
• Jis – tradicinių pažiūrų. Tokie vyrai atidaro jums automobilio duris, kviečia į pasimatymus ir vis dar tiki, kad turi būti santykių kurstytojai. Jie tiesiog gali nesuprasti jūsų naujojo feministinio pasaulio. Nesakome, kad reikėtų juos užsipulti dėl įsitikinimų ar kad jie nekenčia moterų teisių. Tai tiesiog reiškia, kad šie vyrai išauklėti tradicinėse šeimose ir nėra tikri, kaip turėtų priimti jūsų iniciatyvų elgesį.