„Miesto gidą vaikams“ išleidęs T. S. Butkus: „Mūsų miestai nepritaikyti vaikams“
Nors seniausiems Lietuvos miestams daugiau nei 700 metų, šiuolaikiniai miestai pačių Lietuvių rankomis pradėti kurti vos prieš šimtmetį. Tad ir tikrų miestiečių, galinčių perduoti miesto kultūros tradicijas savo vaikams, Lietuvoje vos vienas kitas – didieji miestai kūrėsi ir vis dar kuriasi kaimo gyventojų pagrindu.
Pasak architekto, leidėjo ir iliustratoriaus Tomo S. Butkaus, kuriant šiuolaikinio miesto veidą dažnai susiduriama su paprasta problema – pagrindinių žinių apie miesto struktūrą ir erdvę stoka. „Suprantu, kad pakeisti suaugusio, susiformavusio žmogaus mąstymą yra be galo sunku. Tačiau mieste mes ne vieni – čia auga ir mūsų vaikai. Tai, kaip vaikai mato ir supranta miestą – labai svarbu, tai mūsų miestų ateitis.“
Pirmasis miesto vadovėlis
Mintį apie knygą, kuri lavintų vaikų suvokimą apie miestą ir jo struktūrą, Tomas augino kone 15 metų. Įdomu, kad tokio tipo mokomosios priemonės apie miestą, kurioje sutilptų urbanistikos – mokslo apie miestus – pagrindai, nėra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Todėl praėjusių metų gale dienos šviesą išvydo jo parengtas ir iliustruotas „Miesto gidas vaikams“.
„Vaikai – neatsiejama tiek šiandienos, tiek ateities miesto dalis. Gaila, kad Lietuvos miestai vis dar nėra jiems pritaikyti. Keliaudami miesto erdvėmis vaikai įgauna pagrindinius orientavimosi aplinkoje, socialinio bendravimo, technologijų ir procesų suvokimo įgūdžius – tai labai svarbu auginant ateities kartą. O mūsų šalyje vaikams draugiškas miestas dar tik pradeda kurtis.“
Pasak Tomo, miestas – mūsų visų namai: „Savo namuose juk žinome, kur sudėti drabužiai, kur slepiasi cinamonas, kur padėtos kniedės ir kur rasti vaško. Žinome, kuri erdvė skirta valgyti, o kuri – ilsėtis. Taip pat ir mieste. Tik miestas kur kas didesnis, sudėtingesnis, čia gyvena ne tik mūsų šeima, bet ir kertasi įvairios jo gyventojų – politikų, verslininkų, visuomeninių organizacijų ir kaimynų – nuomonės, vyksta įvairūs ekonominiai, politiniai, socialiniai ir kultūriniai procesai. Tačiau viskas vyksta konkrečioje, apibrėžtoje erdvėje, turinčioje savo struktūrą – mūsų visų namuose.“
Pažinti miestą per vėlu nebūna
Nors knyga skirta vaikams, joje naujų žinių ras ir tėvai, ir seneliai. Juolab kad mokytis apie sudėtines miesto dalis ir jų išdėstymą erdvėje gali tapti puikia turiningo laisvalaikio kartu dalimi. „Vaikai vis mažiau laiko praleidžia kartu su tėvais. O vieniems jiems greitai pasidaro nuobodu – juk net smėlio dėžėje ar žaidimų aikštelėje būdamas vienas vaikas greitai ima nuobodžiauti. Ir visai nesvarbu, kad naujos ir pačios įmantriausios sūpynės priklauso jam vienam.“
Tuo miestai ir įdomūs – skirtinga istorija ir, svarbiausia, skirtingi juose gyvenantys žmonės, jų papročiai, tradicijos ir tikėjimas.
Todėl „Miesto gidas vaikams“ – gausiai iliustruota ir užduotimis praturtinta knyga. Juk mokytis žaidžiant įdomiau ir smagiau. Į šį žaidimą gali būti įtraukti ir tėvai bei seneliai – pats Tomas su savo vaikais mėgsta piešti ir konstruoti netikėčiausias struktūras.
Ar visi miestai vienodi?
Tomas nusišypso: „Ir taip, ir ne. Miesto pagrindą sudaro gamtinė aplinka. Pavyzdžiui, ir Klaipėda, ir Barselona yra pakrančių uostai, turintys senamiestį. Tačiau čia jų panašumai ir baigiasi. Tuo miestai ir įdomūs – skirtinga istorija ir, svarbiausia, skirtingi juose gyvenantys žmonės, jų papročiai, tradicijos ir tikėjimas kuria skirtingus miestus. Tikiu, kad urbanistikos pagrindus įgavusi vaikų karta sukurs dar gražesnį miesto veidą. To ir linkiu visai Lietuvai.“