Milano mados savaitės podiumu žengusi Laura Kerdokaitė: „Grožį paslėpė kaukės“

Ne viena šiųmetėje Milano mados savaitėje pristatyta kolekcija nukėlė žiūrovus į fantazijų pasaulį. Ne tik dėl to, kad dizaineriai pademonstravo lakią vaizduotę, – dar ir todėl, kad fantazijų pasaulyje dabar kur kas smagiau negu realybėje. Realybė griežta ir niūroka: visur kaukės, išlaikyti atstumai ir nematoma viruso grėsmė. Užuot rengę įspūdingus gyvus pristatymus, apie kuriuos visi dar ilgai kalbėtų, daugelis mados namų savo kolekcijas tiesiog nufilmavo ir parodė internete.

Kiti išdrįso pasikviesti žiūrovų, bet tik pačių būtiniausių. „Moschino“ apskritai išsivertė be modelių: 2021-ųjų pavasario–vasaros kolekciją demonstravo marionetės, kurios, šiaip ar taip, bent jau neužsikrės koronavirusu. Renginiams pasibaigus, visų galvose liko tas pats klausimas: kas mados laukia toliau?

Labai keistas jausmas, kai išeini ant podiumo – o aplink nieko nėra, tik kameros sustatytos...

„Atmosfera Milane ne itin džiugi“, – telefone skamba Italijoje pastarąjį mėnesį praleidusios manekenės Lauros Kerdokaitės balsas. Jei ne pandemijos suvaržymai, mergina galėtų džiaugtis įsibėgėjusia puikia karjera.

Iš Trakų rajono Kariotiškių kilusiai Laurai buvo penkiolika, kai ją nusižiūrėjo „Vilniusmodels Management“ agentūra.

„Į pirmąjį susitikimą su agentūros vadove mane atvežė tėtis, – prisimena liekna aukštaūgė. – Modelio darbą jis vertino skeptiškai: baiminosi, kad mane išveš ir parduos... Bet agentūroje jį sugebėjo perkalbėti.“ Pirmą kartą nuvykusi į Londoną, penkiolikmetė išsigando: „Kol mokiausi mokykloje, atrodė: aš kalbu angliškai, pasitikiu savimi... O Londone visas pasitikėjimas dingo! Gal dėl to negavau jokių darbų.“

Šešiolikos Laura išvažiavo dirbti į Paryžių.

„Prancūzijos sostinė paliko nekokį įspūdį, – šypteli prisiminusi. – Žmonės nedraugiški, jei paklausi kelio – neatsako arba parodo į priešingą pusę. Tada net galvojau, kad jau nebenoriu būti modeliu. Daugelis pradedančių merginų įsivaizduoja: „Keliausiu po pasaulį, fotografuosiuosi ir uždirbsiu daug pinigų!“ O realybėje viskas vyksta ne taip greitai... Žinoma, kai kurioms iškart pasiseka, bet aš buvau ne iš tų. Kai suėjo aštuoniolika ir baigiau mokyklą, nuvykau į savo pirmąją mados savaitę Milane – ir manęs nepasirinko nė vienas dizaineris, nors agentūra daug iš manęs tikėjosi.

Gal trūko patirties, gal atrodžiau labai jauna... Bet paskui karjera pajudėjo. Londone daug dirbau su internetine parduotuve „Asos“, Berlyne – su „Zalando“, Barselonoje – su „Stradivarius“, Madride – su „El Corte Inglés“. Nemažai laiko praleidau Honkonge, Singapūre, Malaizijoje: Honkonge demonstravau „Hermès“ ir „Fendi“ kolekcijas, Malaizijoje dalyvavau „Mercedes-Benz“ mados savaitėje, daug dirbau su internetinėmis parduotuvėmis. Bet pastaraisiais metais daugiausia darbų – Milane.“

Mados savaitės Laurai seniai nebe naujiena, tačiau pastaroji labai skyrėsi nuo kitų.

„Kadangi daugelis dizainerių bijojo organizuoti gyvus kolekcijų pristatymus, jų šou nufilmavome dar prieš prasidedant mados savaitei: vėliau tie įrašai buvo parodyti dizainerių tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose, – pasakoja lietuvė. – Jei kas ir rengė gyvą pasirodymą, labai jautė suvaržymus. Štai italų dizainerė Chiara Boni kolekcijos pristatymą surengė pajūryje ant smėlio, už dviejų šimtų kilometrų nuo Milano. Į Forte dei Marmį važiavome užsakytu autobusu, visą laiką dėvėjome kaukes, mums matavo temperatūrą.

Užpildėme deklaracijos formą, kad per pastarąsias dvi savaites nebendravome su sergančiais asmenimis, nesilankėme šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso. Paplūdimyje žiūrovų buvo labai mažai, gal dvidešimt, modelių turėjo būti dvigubai daugiau – bet pusę jų atšaukė. Tos, kurios likome, išėjome dukart: mums paaiškino, kad modelių skaičių sumažino dėl saugumo.“

Giorgio Armani kolekciją Laura demonstravo jau septintą kartą: šiųmetė buvo labai elegantiška, švelnių siluetų, neutralių spalvų ir geometrinių motyvų.

Šįsyk Armani gyvos atrankos nedarė – atsirinko merginas iš nuotraukų bei vaizdo įrašų ir pakvietė tik tas, su kuriomis jau buvo dirbęs.

„Dažniausiai modeliams surengiama gyva atranka, bet šįsyk Armani to nedarė – atsirinko merginas iš nuotraukų bei vaizdo įrašų ir pakvietė tik tas, su kuriomis jau buvo dirbęs, – teigia ji. – Aš demonstravau švarkelį, kelnes, basutes, turėjau rankinuką. Drabužiai labai patogūs, be to, Armani visada pataiko išrinkti batų dydį – kitu tai nutinka labai retai. Įrašą filmavome ilgai, maždaug dešimt valandų: Armani kažkas nepatiko, jis modeliams keitė drabužius ir aksesuarus, keletą komplektų išvis atšaukė, teko viską perfilmuoti.

Į pastatą net užėjo policija patikrinti, ar laikomasi atsargumo priemonių.

Mums buvo griežtai uždrausta filmuoti ir fotografuoti, kas vyksta patalpos viduje. Jokių žiūrovų nebuvo: visgi labai keistas jausmas, kai išeini ant podiumo, o aplink nieko nėra, tik kameros sustatytos... Iš vienos pusės – nėra jaudulio, eini lyg per repeticiją, ir tiek. Kita vertus – liūdna.“

Turbūt labiausiai Laura laukė ryškiaspalvės ir gėlėtos „Dolce & Gabbana“ kolekcijos pristatymo.

„Šou buvo gražus ir praėjo puikiai, – pasakoja. – Tvarka griežta: atvykus į mados namus pamatavo temperatūrą, liepė pasikeisti kaukes – su savomis užeiti negalėjome, išdalijo naujas. Makiažą darantiems vizažistams dar kartą liepta pasikeisti kaukes: į pastatą net užėjo policija patikrinti, ar laikomasi atsargumo priemonių. Kai sustojome į liniją prieš išeidamos ant podiumo, kiekvieną skyrė metro atstumas – per visą šou privalėjome jį išlaikyti. Žiūrovų buvo nedaug – tik svarbūs asmenys ir artimi draugai, bet kai yra žmonių – iškart smagiau.“

Pasibaigus mados savaitei, Laura liko Milane. „Žiūrėsiu, ar dar kas nors vyks, ar bus darbo, – svarsto. – O galbūt grįšiu namo. Įprastai po mados savaitės prasidėdavo kiti darbai – dizainerių showroom’ai, kolekcijų fotosesijos. Kaip bus šiemet – neaišku, bet jau akivaizdu, kad showroom’ų bus nedaug. Bus kviečiama mažai modelių, kad būtų saugiau: anksčiau samdydavo dešimt merginų, o dabar pakanka keturių penkių, tad konkurencija daug didesnė nei anksčiau. Naujokams gauti darbo labai sunku, nes visi dizaineriai renkasi tik tuos modelius, su kuriais yra dirbę.

Pastebiu, kad dizaineriai nervingi ir įsitempę: smulkiesiems per karantiną teko visai nutraukti veiklą, didieji irgi veržiasi diržus. Šiemet iš daugelio išgirdome, kad modeliams jau nebegali mokėti tiek, kiek pernai, prašė visų supratimo – kitaip neišgyvens. Mados pasaulis nuo pandemijos tikrai labai nukentėjo. Mane pačią karantinas irgi privertė apie daug ką susimąstyti, ypač apie tai, ką noriu veikti gyvenime. Baigusi mokyklą nestojau studijuoti, tik keliavau ir dirbau modeliu. O dabar suprantu: ateis diena, kai tai baigsis. Gal dar ne šiemet ir ne kitąmet, bet jau reikia pradėti apie tai galvoti.“