Milanos Jašinskytės paskatintas Mindaugas Rainys tapo jogos mokytoju: „Tai padėjo ir santykiams“

Apie tai, kaip atrado jogos pasaulį ir tapo profesionaliais treneriais, Milana Jašinskytė ir Mindaugas Rainys papasakojo portalui Žmonės.lt.

Milana, jūsų gyvenime šokio menas buvo nuo pat mažens, tačiau kada ir kaip atradote jogą?

Milana: Joga į mano gyvenimą atėjo tuo metu, kai išgyvenau vieną kritiškiausių, destruktyviausių savo etapų. Tuo metu man buvo 23 metai, keičiau savo profesiją, gavau paaukštinimą kooperatyviniame darbe ir iš Vilniaus išvykau gyventi atgal į gimtąją Klaipėdą. Man buvo be galo sunku adaptuotis ir priprasti prie visai kitokio tempo bei darbo specifikos. Neslėpsiu, tuo metu man pasireiškė depresijos požymiai, todėl teko ieškoti būdų, kaip įsiklausyti į save. Šiame greitame pasaulyje joga yra būtent tas metodas, kuris leido sustoti ir suprasti, ko man reikia iš tikrųjų. Taigi, joga užsiiminėju jau trylika metų, žinoma, su pertraukomis, tačiau paskutiniuosius septynis metus tai tapo mano kasdienybe.

Tikriausiai su tokiu užsidegimu jogai įtraukėte ir Mindaugą?

Milana: Mindaugas mane labai pamilo... (šypsosi) Natūralu, kad esant poroje gyvenimo būdas bei interesai tampa panašūs, o jei jie keičiasi – tai vyksta abejose pusėse.

Mindaugas: Man nepavyko Milanos priversti nei krepšinio žaisti, nei bėgioti, todėl taip gavosi, kad būtent jos dėka atradau jogą ir tai tapo mūsų bendru užsiėmimu, o vėliau ir gyvenimo būdu. Tiesa, kartais juokauju, kad mano kelias į jogą prasidėjo dar 2013 metais, kuomet atėjau į šokių projektą „Šok su manimi“ ir susipažinau su Milana (šypsosi). 

Visgi, joga dažniau užsiima moterys nei vyrai. Mindaugai, nebuvo keista pradėti šią praktiką tarp didesnio būrio moterų nei vyrų?

Mindaugas: Visų pirma, joga man pradėjo patikti kaip būdas išsilaisvinti per judesį, taip pat tapau priklausomas nuo pojūčio po treniruočių. Vėliau, nuo fizinės praktikos perėjau ir prie teorinės, pradėjau domėtis literatūra, pasikeitė netgi mano mityba ir klausoma muzika.  Tiesa, būtent per knygas ir keliones pradėjau pastebėti jogos mokytojus vyrus, kurie tapo tikri įkvėpėjai. Mane žavėjo ne tik jų fizinė stiprybė, bet ir tai, kaip jie bendrauja, kaip mato pasaulį. Nors šiai dienai joga vis dar labiau praktikuojama moterų, nei vyrų, visgi, po truputį tuo pradeda užsiimti ir vyrai, jie išsilaisvina ir nusiima tam tikrus blokus, kurių, beje, turėjau ir aš pats. 

Milana: Jei pasidomėtumėte jogos priešistore, sužinotumėte, jog jogos pradininkai ir buvo vyrai, o ne moterys. Manau, kad vyrams pats laikas sugrįžti prie to, ką jie patys sukūrė. 

Kaip pasikeitė jūsų asmenybės po to, kai pradėjote praktikuoti jogą?

Milana: Atsirado didelė atjauta ir supratimas, kaip vyksta kitų žmonių emociniai ir psichologiniai procesai. Supratau, kad kiti žmonės lygiai taip pat, kaip ir aš, gali pykti, įskaudinti ar įžeisti, ir vietoje to, kad laikyčiau nuoskaudą, išmokau į situaciją pažvelgti iš šalies ir į viską reaguoti pastebėdama ne tik savo, bet abi puses. 

Mindaugas: Pavyzdžiui, kai važiuojant keliu užkiša automobilį, nepradedi keiktis ir atsidaręs langą demonstruoti įvairiausius gestus, o sugebi įvertinęs šios situacijos nereikšmingumą tavo gyvenimui, sureaguoti ramiai ir kitą dieną pasirinkti kitą laiką ar kitą važiavimo būdą. Paprasčiausiai su joga ateina sąmoningumas ir kitoks požiūris į daugelį dalykų. Taip pat joga padėjo ir mūsų santykiams, išmokome suprasti vienas kitą, nesinervinti ir paleisti nereikšmingas situacijas.

Milana, jus jau ilgus metus dirbate ne tik šokių, bet ir jogos mokytoja. Po kiek laiko Mindaugas pasiekė jūsų pėdomis, o dabar siekia tapti ir sertifikuotu mokytoju. Tai vėlgi jūsų įtaka?

Milana: Nors Mindaugas praktikas veda jau kelis metus, šiemet jis pradėjo laikytis egzaminus tam, kad galėtų tapti sertifikuotu jogos mokytoju. Kažkada jis mane skatino pasibaigti jogos mokytojo kursus, o šiemet aš ne tik jį skatinau, bet ir pati jam vedžiau tuos mokymus.

Kodėl šis sertifikatas toks svarbus?

Mindaugas: Sertifikatas yra pripažįstamas visame pasaulyje, todėl galėčiau jogos mokytoju dirbti bet kur. Jeigu kada ateis noras kardinaliai pakeisti gyvenimą ir išvažiuoti kur nors į Balį, jau turėsiu amatą, kurį galėsiu ten pritaikyti.

O kartais pasitaiko tokių pamąstymų mesti savo veiklas čia ir išvykti svetur?

Milana: Jei reikėtų savo mylima veikla užsiimti Balyje ar Lietuvoje, tikrai likčiau Lietuvoje, nes tai yra mano namai, mano naujai atrasta meilė. Nors kelionės yra gerai, neretai jos tampa pabėgimu nuo savęs, todėl per daugelį metų tą supratusi, savo svajones norėčiau gyvendinti būtent gimtoje šalyje.

Mindaugas: Tokioms mintims nesakau ne, nes nežinau, kas gali nutikti po keleto metų. Tačiau čia, Lietuvoje, yra dar labai daug ką nuveikti. Siekiame toliau komunikuoti ir lietuvius supažindinti su jogos filosofija ir jos galia.

Užsiminėte, jog praktikuojant jogą pasikeitė ir jūsų santykiai. Galbūt kitoms poroms taip pat siūlote kartu išbandyti jogą?

Milana: Mes nesispecializuojame, kaip porų mokytojai, tačiau tuo pačiu mes kartu praktikuojame jogą ir esame tas santykių pavyzdys, kuomet dviejų žmonių bendrame pasaulyje egzistuoja sąmoningumas, supratimas ir atjauta. Dabar mano ir Mindaugo bendravimas yra absoliučiai kitoks, nei buvo prieš tai, kol dar kartu nepraktikavome jogos. Dabar nebėra tų „patarimų valandėlių“, kai reikalaujame vienas iš kito daryti vieną ar nedaryti kito, atsirado mokėjimas į viską pažvelgti ne tik iš savo, bet ir iš kito perspektyvos.

Mindaugas: Per mūsų mokymų praktiką tikrai pasitaiko, kad ateina porų, tačiau dažniausiai nutinka taip, kad pirmiausia ateina moteris, o vėliau, po kokių 2-3 savaičių ji atsiveda ir vyrą. Kai pora kartu pradeda lankyti jogos pamokas, jiems suteikiamas bendras potyris ir tai nėra tas pats, kas nueiti kartu į kiną ar restoraną, tai yra fizinė praktika per kvėpavimą ir judesius, kurie suteikia bendrystės jausmą. 

Milana: Tai yra labai daug kokybės į gyvenimą atnešantis aspektas, kuris leidžia sukurti tą tikrąjį, o ne bendrąja buitimi apjungtą santykį su puodais ir vaikais. Tuomet atsiranda ir daug gilesni pokalbiai apie vidinius dalykus, o ne tik pasibėdavojimai apie vienus ar kitus reikalus.

Mindaugai, o kaip sekasi derinti aktyvų darbą televizijoje su jogos trenerio pareigomis?

Mindaugas: Prieš 3-4 metus joga prie visų mano veiklų buvo tik vyšnaitė ant torto, ja užsiiminėdavau kelis kartus per savaitę.  Vėliau viskas pasidarė daug įdomiau ir tų jogos pamokų bei užsiėmimo valandų vis daugėjo, kol iš praktikuojančio Milanos asistento pats tapau jogos mokytoju. Dabar per savaitę turiu keturis užsiėmimus, todėl po dieninių darbų vakarais skubu į jogos studiją.

Iš tiesų, televizija ir joga yra du skirtingi pasauliai, tačiau tuo pačiu trylika metų trukęs darbas televizijoje suformavo mane, kaip jogos mokytoją. Dirbdamas televizijoje žmonėms teikiu pramogą ir galimybę pailsėti, praktikų metu darau tą patį tik kita forma. 

Kaip manote, žinomas veidas dirbant jogos treneriu tampa pliusu ar minusu? Žmonės pas jus dažniausiai ateina vedami smalsumo ar atvirkščiai, nusiteikę pesimistiškai?

Mindaugas: Geras klausimas. Iš tiesų, apie tai niekada nebuvau pagalvojęs. Manau, kad egzistuoja abi pusės – tie, kurie į treniruotes ateina norėdami susipažinti su žmogumi iš televizijos ekranų bei tie, kurie nusiteikę pesimistiškai nori įvertinti, kaip čia tas laidų vedėjas užsiima joga. Darau tai, kas man tikrai labai patinka, o kai darai viską iš širdies, dažniausiai tai nepalieka abejingų. Tad ir su kokiu nusiteikimu nauji studentai ateitų, mano užduotis yra juos supažindinti su jogos pasauliu ir net jeigu vienas ar kitas pas mane nebegrįš, aš džiaugsiuosi, kad jie bent pabandė.

Visgi, joga dabar jums abiems labiau kaip darbas ar hobis?

Milana: Hobis yra neapmokamas dalykas, tuo tarpu darbas – mūsų finansų šaltinis. Todėl iš savo pusės tai vertinčiau kaip veiklą, kuri apmokama tiek dvasiškai tiek žemiškai. Didžiulė laimė yra daryti dalykus, kurie įprasmina tavo gyvenimą...

Mindaugas: Nors tai yra veikla, kuri suteikia finansus, didžiąja dalimi tuos finansus investuojame į mokslus, praktiką, studiją ir geresnes jogos studentų sąlygas. Ir vis dėlto, joga man netapo etatiniu darbu, tai yra veikla, kuri man atsiperka energetiniais mainais ir vidine harmonija.