Aktorė Milda Noreikaitė (34) mano, kad, susitikslinus norų aplinkybes, galima padėti savo likimui, tada viskas ima vykti sparčiau. Daug kas nesusimąsto, bet ir su norais, ir su svajonėmis būtina dirbti. „Burtų čia jokių nėra, tiesiog mes keičiamės ir kas kažkiek laiko vis reikia pasitikrinti, ar nesame užstrigę vaikystės svajonėje“, – interviu žurnalui „Ji“ sako žinoma aktorė ir „Dviračio žinių“ vedėja.
Tvirtus kūrybiškumo pagrindus įgijote Čiurlionio menų mokykloje. Ar vaikystėje nesijautėte nuskriausta – mokydamasi ten laisvo laiko tikriausiai daug neturėjote?
Prisimenu, vasaromis vaikai žaidžia kieme, o man reikia groti pianinu... Nepavykus padaužau jį. Visaip būdavo. Bet vyresnėse klasėse spėdavome ir kažkur paūžti, ir mokykloje pagroti. Ar ta aplinka tokia buvo, ar ta muzika ėjosi ir miela mano širdžiai buvo?..
Kitas prisiminimas apie tai, kad visi ruošiasi Kalėdoms, o aš pirmiausia egzaminams... Prisimenu įtampą ir skrandžio spazmus jų belaukiant. Streso būdavo, bet, kai viską patiri nuo mažens, pripranti prie to, nepagalvoji, jog gali būti kitaip. Gal ir gerai, kad to laisvo laiko neturėjau per daug – kai kurie kiemo draugai tapo narkomanais. Iš mokyklos atsinešiau kruopštumą ir atsakingumą.
O kas jus mokė finansinio raštingumo?
Mano tėtis labai taupus, mama – ne. Šeimoje būdavo pusiausvyra (juokiasi). Pati, matyt,