Milijonierius: „Nesu niekam skolingas už tai, kaip moku džiaugtis gyvenimu“
Ryškus, nesistengiantis įtikti ar patikti ir visada turintis ką pasakyti, todėl – nebūtinai patogus. Toks yra iki šiol interviu nedalijęs Lietuvos milijonierius, kuris sako mylintis gyvenimą ir norintis iš jo išspausti maksimumą. Bet pavadintas sėkmės džentelmenu jis atsainiai atšauna: „Tik be pavydo scenų“, ir meta iššūkį kitiems – nesiteisinti už savo pasirinkimus gyvenime ir išmokti tiesiog rinktis kokybę bei laimę.
– Ilgą laiką vengėte viešumo, nedalinote interviu. Kas pasikeitė, kad galiausiai nusimetėte savo inkognito kaukę?
– Dažnai dalyvauju vakarėliuose, tačiau jie yra uždari, į juos patenka tik išskirtinė publika, o žurnalistai apie juos net nežino. Nematau prasmės tenkinti publikos smalsumo eikvojant savo jėgas ir laiką.
Bet neseniai supratau, kad mano turtai – ne tik pinigai, bet ir žinios, kurias leido sukaupti išskirtinės patirtys bei pažintys su įdomiausiais pasaulio žmonėmis.
Dabar labai madinga dalyti patarimus, kaip kitiems gyventi. Bet pažiūrėjau atidžiau, kas tuos patarimus dalina: dažniausiai tai žmonės, su kuriais mažai kas norėtų keistis gyvenimais. Tiesa ta, kad jeigu nenori tų žmonių gyvenimo – tai ir nereikia klausyti jų patarimų. O aš suprantu, kad į mane norima lygiuotis, todėl ir mano įžvalgos apie gyvenimą gali būti vertingesnės.
– Nebijote tokiu požiūriu ir demonstruojamais turtais suerzinti žmonių?
– Šiais asketiškumo laikais populiaru nuvertinti turtų svarbą. Bet noriu, kad žmonės atsibustų. Jeigu manote, kad pinigai yra laimės nesuteikiantis blogis, tai paklauskite savęs – kodėl milijonieriai jų neišdalija kitiems? Tuomet ir suprasit, kad nereikia atsiprašinėti už tokį gyvenimą, kokio nusipelnėte – su prabangesnėmis kelionėmis, gurmanišku maistu ir kokiais tik norint pirkiniais. Jau laikas nustoti bijoti mėgautis.
Kritikai, priekabiautojai, patyčių kūrėjai, jei norės, visada ras priežastį prisikabinti. Bet ar limuzinui rūpi, kad jį kritikuoja vežimas? Aš nesu niekam nieko skolingas už tai, kaip moku džiaugtis savo gyvenimu.
– Jūsų namai – ištaigingi, netgi katinas gyvena pavydėtinai. Ar Jums svarbu prabanga?
– Paprastų, eilinių ir neišsiskiriančių daiktų pirkimas – pinigų švaistymas. Pinigų kiekis savaime nieko nereiškia, jeigu nemoki jų panaudoti kokybiškesniam gyvenimui susikurti. Man svarbu estetika, patogumas, turiu gerą skonį, todėl natūralu, kad daiktai mano namuose nėra pigūs. Tačiau jie turi ne tik finansinę, bet ir emocinę vertę – apsupus save gražiais dalykais, lengviau ir į pasaulį žiūrėti pozityviai.
O kaip rūpinuosi savimi, taip rūpinuosi ir savo katinu. Jeigu aš nevalgau makaronų su konservuotu tunu, tai kodėl Sindikatą turėčiau šerti pigiais tikro maisto pakaitalais? Ir jis, ir aš esam verti valgyti ikrus ir puoštis specialiai mums sukurtais juvelyriniais dirbiniais. Norėčiau, kad žmonės suprastų, jog patirti džiaugsmą nėra per brangu. Jeigu manote kitaip – tai jūs nesate verti prabangos.
– Ar už pinigus galima nusipirkti laimę? Tai klausimas, dėl kurio diskutuojama šimtmečius, bet vienareikšmio sutarimo nėra. Ką Jūs manote?
– Man laimė siejasi su laisve, todėl pasakysiu taip – už pinigus galima nusipirkti laisvę. Aš ją kasdien ir perku.
Laisvę jaučiu tuomet, kai man nebereikia aukoti savo laiko vardan pinigų. Tai yra, galiu daryti ne tik tai, ką noriu, bet ir kada noriu. Nereikia laukti, kuriais mėnesiais būna pigesni skrydžiai į Taitį ar kada bus galima įsigyti naujausią „Bovet“ laikrodį. Nešvaistau savo laiko jokioms eilėms – ar pas grožio specialistus, ar dizainerius, ar šefus. Būkim atviri: dažnai jiems manęs reikia labiau nei man – jų.
Retai kas pamini, kad pinigai dar suteikia ir žinių. Pavyzdžiui, jeigu gyvenčiau nuo algos iki algos, nebūčiau turėjęs progos vakarėlyje Monake susipažinti su deimantų industrijos guru ir tikriausiai vis dar manyčiau, kad balti deimantai yra vertingesni už spalvotus.
– Jūsų gyvenimas daugeliui atrodo svajonė. Ar dažnai tenka susidurti su aplinkinių pavydu?
– Mano gyvenime daug prabangos, bet neturiu prabangos skirti savo laiko vidutinybėms. O būtent tokie ir būna tie aštrialiežuviai, kuriems patinka kitus nuodyti savo negatyvu. Pavyduoliai mėgsta skųstis, kad jie esą nuvertinami, nepakankamai gerbiami. Turiu patarimą jiems – tai paprasčiausiai tapkite tokiais, kuriuos kiti norėtų vertinti ir gerbti. Nebereikės pavydėti ir patys suprasite, kad turtas – privilegija, kuri atveria visus kelius.