Milijonu įkainota „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ pagaliau Klaipėdoje

Miuziklo kūrėjai – svajonių komanda vadinamas menininkų desantas – Lietuvos scenoje dar nematytos prabangos reginį sukūrė už maždaug milijoną litų. Komandos narių sąraše – ypač ryškių kūrėjų pavardės:  režisierė ir choreografė – Anželika Cholina, kompozitorius – Kipras Mašanauskas, libreto autorius – Romas Lileikis, scenografas – Marijus Jacovskis,  kostiumų ir grimo dailininkas – Juozas Statkevičius.  Milijonine sąmata įkainotas miuziklas vainikuotas didžiojoje scenoje pirmą kartą suskambusiu Karinos Krysko-Skambinės ir Manto Jankavičiaus duetu.

Kartu su dramatiškos meilės herojais tapusiais atlikėjais scenoje pasirodė išskirtinio talento aktoriai bei dainininkai: Sigutė Stonytė, Kostas Smoriginas, Jeronimas Milius, Rafailas Karpis, Dominykas Vaitiekūnas, Tadas Girininkas, Tadas Juodsnukis, Mindaugas Jankauskas. Griausmo projektui suteikė tarptautinių konkursų laureatas choras „Brevis“.

Kol pajūryje prognozuota audra tik pradėjo įsisiūbuoti, „Švyturio“ arenoje jau griaudėjo tikra jausmų vėrta, siautėjusi nuo pirmos minutės, kai į sceną įžengė kariai blizgančiais šarvais, iki finalo, kai jaunąją Barborą pasiglemžia mirtis.

Manto Jankavičiaus sukurtas Žygimantas Augustas pilnutėlės Klaipėdos arenos akyse iš mažo berniuko virto lengvapėdžiu lėbaujančiu karaliumi, vėliau – aistringai įsimylėjusiu vyru, dar vėliau – valdovu, kurį subrandino ir sutvirtino meilė,  o galų gale – žmogumi, skaudžiai išgyvenančiu dievintos žmonos netektį.

Karinos Krysko Barbora Radvilaitė – traputė ir grakšti. Lengva kaip plunksnelė, į visas puses plėšoma brolių Radvilos Juodojo ir Rudojo (Jeronimo Miliaus ir Tado Juodsnukio). Ir vis dėlto, joje glūdi didi stiprybė, kuri lemiamą akimirką išsiveržia laisvėn.

Mielės istorijos dramatizmą praskaidrina dvaro juokdarių triukšmas. Jų išties pilna visur ir juokdariai ne tik dainuoja, šoka, vaidina, o ir savo tylėjimu sugeba daug pasakyti. Juokdarių rolė miuzikle patikėta aktoriui ir popdainininkui Dominykui Vaikiekūnui, operos solistams Mindaugui Jankauskui ir Rafailui Karpiui. 

Miuziklo kūrėjai pripažįsta, kad  “Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda” yra ir techniškai labai sudėtingas kūrinys – sujungti  muziką, vokalus, šokį, vaizdą scenoje ir ekranuose,  kostiumus, garso efektus ir šviesas prireikė pusmečio.

Tiek Žygimantas su Barbora, tiek šokėjai per spektaklį pakeičia po penkis drabužių komplektus, atnaujina aksesuarus ir batus. Kartais tam yra skirtos vos kelios minutės, tačiau kostiumų pagalba šokėjų kariauna akimirksiu iš minios dvariškių tampa šachmatų figūromis ar kaukių baliaus dalyviais.

J. Statkevičiaus sukurti 210 kostiumų  traukia akį savo forma ir konstrukciniais sprendimais. Jie pasiūti iš specialios medžiagos, kuri yra praleidi orui, nesiglamžo, sunkiai tepasi, yra patvari ir  puikiai atrodo.

J. Statkevičius, pažadėjęs, kad Barbora atrodys dieviškai, savo žodžio laikėsi: karūnavimo scenoje nuo jos nebuvo neįmanoma atitraukti akių.

Istorija 

Marijaus Jacovskio sukurta scenos konstrukcija yra simbolis. Tai dvi pusės – Krokuva ir Vilnius – sujungtos tiltu. Taip, kaip XVI amžiuje, Žygimanto Augusto valdymo laikais, buvo sujungta Lietuva ir Lenkija. Milžiškas sietynas – simbolinė karūna, ji tarsi prislegia jauną ir silpnos sveikatos Barborą, kurios gyvybė jau plevena kaip žvakės liepsna.

Nors istorikai įrodė, kad Žygimanto Augusto motina nenuodijo Barboros (kaip ilgą laiką buvo manoma) ir niekaip neprisidėjo prie jos ankstyvos mirties, režisierė pasistengė, kad žiūrovas pajustų moralinį gniuždymą ir tulžį, kuri lyg nuodai liejosi iš valdingos Bonos Sforcos.

XVI amžiaus vidurys. Jaunasis karalius Žygimantas Augustas įsimyli Barborą Radvilaitę, kilusią iš garsios Lietuvos didikų šeimos. Niekas nėra sužavėtas jaunojo karaliaus aistra, ypač Žygimanto motina karalienė Bona Sforca. Ji bet kokia kaina pasiryžusi išskirti mylimuosius.

Amžina dilema – kas nugalės: šaliai politiškai palanki sąjunga ar tyra meilė? Ar pavyks Žygimantui Augustui įveikti aplinkos pasipriešinimą? Ar įžengs Barbora Radvilaitė į rūmus? Ar karališkoji šeima ir Lietuvos žmonės palaikys šį sprendimą?

Kokius atsakymus į šiuos klausimus žiūrovams paruošė miuziklo kūrėjai,  bus galima išvysti gruodžio 19 d. – Vilniuje, „Siemens“ arenoje ir  gruodžio 27 d. – Kaune, „Žalgirio“ arenoje.