Mindaugui Šventoraičiui – 65: apie meilę perpus jaunesnei, trimetį sūnų ir dovaną, kuri netilpo į namus
Babtyno-Žemaitkiemio dvaro savininkas Mindaugas Šventoraitis balandžio 16-ąją švenčia savo 65-ąjį gimtadienį. Šia proga duodamas interviu portalui Žmonės.lt, dvarininkas atvirai prabilo apie trejų metukų sūnų, trimis dešimtmečiais jaunesnę mylimąją ir atskleidė, kad norėtų ateityje būti... vienuoliu.
Mindaugas Šventoraitis su mylimąja jogos trenere Lina Lila augina trimetį Augustą Vakarį. Portalui Žmonės.lt jis sutiko papasakoti apie tai, kaip jaučiasi vėl būdamas mažamečio tėtis, ir atskleidė, kaip ketina pasiekti ilgaamžiškumą.
Mindaugas Šventoraitis atviras: jam 65-metis – toli gražu ne svarbiausia data. Vyras sako tikintis skaičių magija ir dėl to laukiantis kitų gimtadienių, nei tradiciniai jubiliejai.
„Didesnis jubiliejus man bus, kai sueis 66-eri. Aš kartais sakau, kad esu skaičių vergas, bet čia jokios vergystės, aišku, tame nėra. Yra tiesiog skaičių magija, mane jie visur persekioja – kiekvieną dieną ir kiekviename žingsnyje.
65-metis man yra eilinis gimtadienis. Anksčiau švęsdavau tik kas 10 metų. Šešetukas, tiesą sakant, yra ne visai mano skaičius apskritai, bet 66, 77 ir 88 – aš planuoju tokius skaičius švęsti.
Laikas praėjo ir nusėdo į pasąmonę. Manau, nėra labai reikšminga ir prasminga praeitį traukti atgal į šiandieną. Tai nėra mano planas ir aš to stengiuos nedaryti“, – sako portalo Žmonės.lt pašnekovas.
Tiesa, šventinį trečiadienį jis vis dėlto paminės kiek kitaip, nei paprastą darbo dieną: „Diena bus neeilinė, nes mano šeima atskridusi iš Balio. Tai būsiu šeimos rate, gal vienas kitas draugas atvažiuos. 60-metį buvau susiruošęs atšvęsti triukšmingai ir galingai, bet užėjo kovidas ir sudėliojo visus taškus, kurių nenoriu net prisiminti.“
Įspūdingiausia dovana netilpo į namus
O kokias dovanas mėgsta žinomas dvarininkas? Pasirodo, jų Mindaugas visiškai nesureikšmina – už dovanas dabar kur kas svarbiau kitas dalykas.
„Vaikiškas sureikšminimas, kuris buvo vaikystėje, kai pagal dovanas atitinkamai vertini kitus, per laiką susiniveliuoja ir išnyksta.
Dabar aš griežtai visiems sakau, kad jokių dovanų man nepirktų – dovanos gali būti tiktai Ukrainai. Pervesti pinigų „Mėlyna geltona“ – tai yra geriausia dovana, ką mes galime padaryti sau ir kitiems dabartinėje akimirkoje, nes šiaip visumoje daugumai žmonių visko yra gerokai per daug.
Turime gerokai per daug visokių priemonių, rūbų, automobilių, ir per mažai turime meilės, atidumo. Aš labai tikiuosi, kad pas kiekvieną to daugėja su laiku, nes tai yra tikrosios vertybės ir į ką verta investuoti“, – kalba M.Šventoraitis.
Visgi, vieną dovaną jis prisimena iki šiol – prieš 15 metų iš draugų gautą traktorių.
„50-mečio proga draugų susirinko gal koks šimtas, buvo balius nemenkas. Visi klausė – kaip su dovanom? Prieš 15 metų dovanų intencijos buvo truputėlį kitos ir kitaip viskas atrodė – karų nebuvo ir mažiau kažkam kitam reikėjo.
Sakiau jiems – tada jūs susimeskit ir nupirkit man traktorių, nes aš kolekcionuoju automobilius ir traktorius. Nors nėra intereso sukaupti didžiulę kolekciją, buvau motociklų 101 surinkęs, bet dabar jau irgi sumažėjo. Ir traktorių šiek tiek sumažėjo, bet visi jie yra mano širdyje.
Aišku, draugams daviau nuorodą, ką nupirkti, kad nenupirktų kokio „baltaruso“. Tai nupirko mano bendraamžį, kuriam irgi tuo metu buvo 50-imt metų“, – juokiasi pašnekovas.
Su šeima šiemet matysis daug daugiau
Mindaugas su mylimąja Lina ir mažuoju sūnumi Augustu Piusu Vakariu toli gražu ne visada gyvena kartu – mama su vaiku daug laiko praleidžia saulėtame Balyje, kur berniukas ir gimė. Tiesa, visam gyvenimui išvykti iš Lietuvos pas šeimą pašnekovas nenorėtų.
„Vienareikšmiškai, net mąstyti nereikia, aš tą atsakymą sau žinau puikiai – Balyje būnu dėl to, kad mano šeima yra ten. Šiemet ten buvau labai ilgai, 4 mėnesius.
Tai sakiau – jau daugiau taip ilgai aš ten nebūsiu, nes be savo tėvynės, be šalčio be sniego tiesiog yra nelabai gera“, – pasakoja dvarininkas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad gyvenimas Lietuvoje turi ne vien privalumus.
„Vienintelis toksai didesnis minusas gyvenant mūsų platumoje yra tas, kad žiemą – daug tamsos. Šviesos ir tamsos skirtumas duoda disbalansą, nors mes čia gimę, pripratę. Yra labai tamsu ir tuščia gruodį, sausį. Pavargsti nuo tamsos.
Lapkritį išskrendu į Balį, ten yra 12 valandų šviesos ir 12-a tamsos. Atsipalaidavimas, šiltas vanduo, geras maistas ir pastoviai šilta. Paskui grįžtu į savo namus kaip ir rojų.
Taip jau susiklostė, kad šeima po 2 mėnesių turėjo atskristi, gerai išnuomavo savo namus, kadangi jie dideli ir kainos ten didelės. Tai tiesiog apsimokėjo išnuomoti ir parskristi čionai. Ir aišku, aš apsidžiaugiau“, – šypsosi gimtadienį su jam svarbiais žmonėmis minintis vyras.
Tiesa, M.Šventoraitis atviras, kad gyvenant per atstumą nuo šeimos pakankina jų ilgesys. Pasak Mindaugo, ilgesys – tai pusė pakelio cigarečių per dieną. O kadangi pašnekovas jau tris dešimtmečius cigaretės į burną neima, gydosi meile ir sveika gyvensena.
„Mokyklose šitų dalykų nemoko. Aš vegetarizmą praktikuoju jau daug metų, domiuosi sveika gyvensena ir panašiai. Aišku, gal žmonės žiūri į mane kaip į kuoktelėjusį, bet aš esu visiškai sveiko proto.
Dabar tam esu per daug užsiėmęs, bet galėčiau užsiimti mokymais – nuo 77-erių aš jau būsiu vienuolis. Noriu užsiimti mokymais visuomenės labui, gyventi kaip švietėjas“, – netikėtą planą išduoda pašnekovas.
Tėvystė dabar – kitokia
Paklaustas, kaip jaučiasi į gyvenimą vėl pasibeldus maloniems tėvystės rūpesčiams – mažyliui Augustui dabar treji su puse – Mindaugas Šventoraitis pražysta. Pasak jo, šio klausimo tėvų reikia klausti vėliau, kai vaikai užauga. Tiesa, dvarininkas sako energijos ir idėjų, kaip pralinksminti sūnų, kol kas nestokojantis.
„Į darželį eina ir auklytes turim. Visai gerai gaunasi – aukšto lygio darželis ir svarbiausia, kad vaikui patinka. Tėvai turėtų vaikams skirti daugiau laiko, bet, tiesą sakant, aš net nežinau, kiek laiko jam skiriu.
Anksčiau tyrimai sakydavo, kad tėvai vaikams skiria 7-15 minučių per dieną. Tai gali būti panašiai, bet, matyt, yra tėvų, kurie su vaikais būna visą dieną. Aš stengiuosi, kiek galiu, pažaisti su juo, mes abu turime keturračius, su šunimis važinėja po sodus, parkus. Stengiuosi tai daryti sąmoningai.
Kitas klausimas energijos – kai esi jaunas, tavo kūnas sudėlioja hormonus taip, kad tu jauti didelę atsakomybę, ir su metais hormonų pusiausvyra truputėlį keičiasi, pasikeičia ir sąmonė, atsakomybės, ir visa kita.
Bet, aišku, mano atsakomybė, man atrodo, nesumažėjo. Kaip tik padidėjo. Ir vaikui viskas yra gerai, jisai turi pakankamai dėmesio, turi dėmesingą mamą. Užaugs laimingas, manau“, – svarsto M.Šventoraitis.
Vyras yra pasakęs, kad jo meilė sūnui ir vyresnėlio Justo vaikams – savo anūkams – skiriasi. Paprašytas paaiškinti, ką turėjo omeny, M.Šventoraitis teigia tikintis, kad senelių meilė anūkams iš tiesų yra tarsi per atstumą.
„Su laiku požiūris į meilę ima skirtis. Mano anūkus pirmiausia tiesiogiai turi mylėti mano vaikai. Mano meilė anūkams yra per atstumą ir per laiką, o mano sūnui mano meilė yra tiesioginė – be jokių tarpininkų.
Aš negaliu pasakyti, kad jūs, kažkas, pasirūpinkite juo. Auklytė gali pasirūpinti, dar kažkas, bet vis tiek juk aš esu tėtis. Aš už jį labiausiai atsakingas.
Anūkų meilė yra netiesioginė, atsakomybė – irgi. Kartais atrodo, kad diedukai anūkus myli labiau, negu jų tėvai. Seneliai nejaučia tokios atsakomybės, nes atsakomybę jaučia tėvai už savo vaikus. Seneliai gali galvelę paglostyti.
Mano supratimu, tėvų neretai būna ydingas ir klaidingas požiūris, kai vaikai jaučia atsakomybę už tėvus, kad kažko jiems gal nepadarė, dėmesio neparodė, ar panašiai. Juk tėvai turi atiduoti savo meilę vaikams, ne atvirkščiai. Jie neturi laukti grąžos iš savo vaikų – tai yra nerealu ir nenormalu. Taip negali būti, nes gamtos sudėta kitaip“, – svarsto pašnekovas.
Santykių taisyklė ir linkėjimai sau
Mindaugas Šventoraitis jau keletą metų meilę puoselėja 36-erių Linai Lilai. Kaip šie santykiai skiriasi nuo anksčiau pašnekovui nepavykusių santykių? Vyro teigimu, skiriasi požiūris į pačius santykius.
„Santykiai bet kuriame amžiaus tarpsnyje yra visiškai skirtingi, kadangi, visų pirma, tai ir mes keičiamės. Bet prisiminkime, kokie buvome prieš 10, 20 metų. Kai pagalvoji, jei būtum sutikęs vieną ar kitą žmogų skirtingu metu, būtų pavykę, ar nepavykę. Po dešimt metų pagalvoji, kad su žmogum galėtum palaikyti santykius, nes imi suprasti, ko jis norėjo.
Santykiai ir santykių palaikymas yra nelengvas darbas. Juo labiau, jeigu tu dar tikiesi, kad kažko gausi, tai čia jiems jau yra vos ne pasmerkimas.
Iš tikrųjų į santykius reikia investuoti daugiau, negu tu gauni iš jų, tada gali tikėtis sėkmingų santykių. Neretai lūkesčiai būna aukštesni. Kartais žmogus galvoja – tuoj apsivesiu ir būsiu laimingesnis. Taip negalima, tu pirmiausia laimingesnį turi daryti kitą žmogų“, – sako M.Šventoraitis.
Mindaugas ir Lina santykiuose stengiasi laikytis vienos taisyklės – nebandyti vienas kito keisti: „Moterys dažnai nori pakeisti vyrus, o vyrai nori, kad moterys išliktų tokios pačios, su kokiomis jie susipažino, bet tai yra visiškai nerealu. Visi mes keičiamės.
Dabartiniuose santykiuose mano lūkesčių nebuvimas man duoda ramybę. Pas mus amžiaus skirtumas yra gana didelis ir aš pagalvoju: jeigu atsiranda kažkoks jaunuolis, gražuolis ir mano ponia jį įsimyli, aš tai pilnai pateisinčiau ir likčiau draugu tos naujos šeimos.
Su pirma žmona turime du sūnus ir mes šiai dienai bendraujame, kartu užauginome tuos vaikus. Paskutinius 10 metų gyvename atskirai, bet ir iki šiol dar skambinamės.“
Ko Mindaugas Šventoraitis norėtų palinkėti sau gimimo dienos proga? Pasirodo, motyvacijos.
„Nors aš maksimaliai dažniausiai būnu užsiėmęs, būna visokių dienų. Stengiuosi kasdien dėkoti Viešpačiui ir savo artimiesiems. Kai esu už viską dėkingas ir ir galiu viskuo dalintis, dalinai tame ir jaučiu motyvaciją tobulėti“, – pokalbį su Žmonės.lt užbaigia M.Šventoraitis.
+7