Miniatiūrinių medžių sodą puoselėjantis stiklo menininkas Viktoras Dailidėnas sujungė dvi aistras
Ne vienus metus bonsus auginantis stiklo menininkas Viktoras Dailidėnas (42) stebisi, kodėl iki šiol šių medelių niekas nesodino į stiklo indus? Unikaliems augalams sumanęs sukurti autorinius vazonus, subtilių augalų ir trapios materijos dermę jis atskleidė virtualioje parodoje „Stiklas ir Gamta“.
„Visada svajojau gyventi arčiau žemės. Nors užaugau Panevėžyje, „ant asfalto“, visgi buvau gamtos vaikis. Mano pasaulėžiūrą formavo priemiestis, miškas, erdvus kaimas, sodas, gamtininkų centras, entomologija, biologija, – vardija Viktoras. – Gamta mane nuolatos įkvepia iki šio: iš jos semiuosi energijos, įkvėpimo kurti. Būdamas miške atgaunu vidinę harmoniją“.
Svajonė kurtis kuo arčiau gamtos išsipildė prieš ketverius metus, kai jis su žmona drabužių dizainere Laura Dailidėniene ir dviem sūnumis iš sostinės centro persikėlė gyventi į miesto pakraštį. Ten dar labiau atsiskleidė jo pomėgis auginti miniatiūrinius medžius. Juos menininkas ne perka, o specialiuose vazonuose pats augina iš sėklų, formuoja bonsus.
„Pirmasis mano, dar paauglio, vazone iš sėklos užaugintas medis buvo citrina. Tačiau rimtesnis mano medelis-bonsas yra akacija „Roja“, kurios sėklą Iš Kanarų salų parsivežiau ir sudaiginau prieš devyniolika metų, – pasakoja. – Niekada nepasakytum, kad jam jau tiek metų, nes tas medelis vis dar atrodo kaip smilga, kai tuo tarpu panašaus amžiaus jo broliai, augantys natūraliomis sąlygomis, ko gero jau remia dangų. Toks jau gamtos dėsnis: tie, kas gauna mažiau erdvės šaknims, mažiau medžiagų augimui, prisitaiko ir stiebiasi ne taip sparčiai“.
Bonsus menininkas ne perka, o pats augina iš sėklų ir formuoja.
Bonsus auginti, karpyti, formuoti, prižiūrėti – labai ilgas, lėtas, daug kantrybės ir dėmesio reikalaujantis procesas, bet Viktoro tai negąsdina. Jo kelių dešimčių miniatiūrinių medelių kolekcijoje – ne tik japoniški, kiniški augalai: menininkui labai smalsu auginti būtent lietuviškus medžius: pušis, gudobeles, kadagius.
„Man patinka vazone prisijaukinti, formuoti lietuviškus, tiesiai iš natūralios gamtos parsineštus sodinukus, nors tai ir sudėtingas, daug patirties reikalaujantis procesas, kur skubėjimas prilygsta didelei klaidai“, – prisipažįsta.
Kiekvienas Viktoro puoselėjamas medelis – unikalus, su sava istorija. Išskirtiniai ir jiems skirti vazonai, kuriuos pastaruoju metu menininkas pradėjo pats kurti iš stiklo. Juos gamina Vilniuje esančiose vitražo dirbtuvėse.
„Per daug metų susiklostė svarbus principas, kad bonsas susideda ne vien tik iš medelio, bet lygiai tokią pat svarbią vietą užima ir vazonas, kuriame jis pasodintas. Tik tuomet susiformuoja japonams tokia svarbi harmoninga estetinė visuma, – pasakoja. – Aš kiekvieną vazoną darau atskirai, todėl visi jie yra unikalūs, skirtingi, bet visi pritaikyti bonsų auginimui – itin žemi, su angomis drenažui. Juos gaminu iš panaudoto stiklo, taip jam suteikdamas antrą gyvenimą. Paskui tuose induose sodinu medžius, tinkančius bonsų auginimui. Dažnai medelio siluetas, lapai padiktuoja, kokiame vazone jis bus pasodintas. Taip augalas ir stiklas, papildydami vienas kitą, susitapatina į bendrą ekspozicinę visumą.“
Paties formuotų augalų ir stiklo indų harmoniją Viktoras įamžino nuotraukose, kurias eksponuoja virtualioje erdvėje – asmeniniame tinklalapyje www.dailidenas.lt .
Fotogalerija:
+58