Atsipalaiduokite, apie madų tendencijas ir aprangos derinimo niuansus šiame straipsnyje vartyti teorijų neketiname –tokios informacijos ieškokite madų skyrelyje. Šįkart mums rūpi kas kita – kaip tam tikra apranga veikia žmonių sąmonę ir pasąmonę. Ypač vyrų. O kad veikia, galite nė neabejoti. Stiprioji lytis tik garsiai sako, kad jiems visiškai „dzin“, kokios firmos ar modelio „skarmalėliu“ dangstote kūną – svarbiausia, kad jis būtų kiek įmanoma trumpesnis ir permatomesnis. Esą jų sąmonė fiksuoja tik tokį. Kokie melagiai!  O gal tai tiesiog nevykęs bandymas pateisinti sekso giganto statusą, daugeliui stipriosios lyties atstovų tokį opų ir reikšmingą. Tikra tiesa štai kokia: hiperseksualūs, supererotiški drabužiai teigiamai veikia tik nedidelę grupelę vyrų ir, reikėtų pridurti, ne pačių geriausių. Padoriai išauklėti vyrukai pažiūri ir, tarsi gėdydamiesi, skubiai nugręžia akis į šalį. O kai kurie, pavyzdžiui, kokie superintelektualai ar apie madas raukiantys  stilistai mintyse išvis paniekinamai prunkšteli: „Ak, kokia neskoninga vargšelė...“  Supraskite mus teisingai –  kalbėdamos apie seksualius drabužėlius, turime omenyje ne intymų vakarėlį dviese, o įprastą dieną įprastoje gatvėje, kur žmonės skuba į darbą, iš darbo, su įvairiais reikalais ir rūpesčiais...

DĖMESIO! Itin svarbi informacija!

Iš tikrųjų drabužis – ne šiaip sau priemonė prisidengti nuo šalčio ir gėdos. Tai nepaprastai informatyvi „išklotinė“ apie jūsų asmenybę, ketinimus, netgi užimamas pareigas ar intelekto koeficientą.

Keletą kartų paeksperimentavę, padarėme tokią išvadą: daugelis vyrų labiau pastebi moteris tokiais drabužiais, kurie daugmaž atitinka jų socialinį statusą. Kitaip tariant, paprastas vyrukas visą gyvenimą neišlendantis iš „paradinio“ treningo, niekada „nekabins“ moters aukščiausios klasės kostiumėliu. Galima drąsiai nuspėti, kad tokiam patiks fyfa priaugintais nagais ir akį rėžiančiomis aptemptukėmis. Na, o kaip nulietu kostiumu vilkintis ir prabangiais kvepalais dvelkiantis verslininkas nė akies krašteliu nenužvelgs mergaičiukės nutrintais džinsais ir nutįsusiu megztiniu. Vardyti įvairius derinukus būtų galima be galo ir krašto, bet laikas, kaip sakoma, pinigai. Taigi, jei degate noru sužinoti, kokie vyrai ant kokių drabužių kimba, paeksperimentuokite pačios. Reali patirtis geriau už tūkstantį teorijų.

Savo ruožtu irgi pateikiame jums savojo eksperimentėlio rezultatus ir šiokį tokį reziumė. Taigi – mūsų žurnalistės patirtis.

PIRMASIS EKSPERIMENTAS 

Buvau tokia, kokia buvau

Kaip ir daugelis aktyvių ir nuolat skubančių moterų, dievinu džinsus. Jie universaliai tinka visur: ir darbe, ir kavinėje, ir neplanuotame vakarėlyje. Su jais niekada nesijausi „pasiklydusi madoje“. Bet vyrus džinsai veikia kažkaip neaiškiai. Ir veikiausiai supratau, kodėl. Jei kelioms valandoms prisėstumėte kokioje kavinėje prie lango ar pėsčiųjų gatvėje ant suolelio ir apsidairytumėte, kaipmat pastebėtumėte, kad aplink šmėžuoja vien džinsai ir džinsai. Manau, lengvų lengviausiai būtų galima daryti išvadą, kad džinsus dėvi kone kas antra moteris ir mergina, kurios amžius nuo -iolikos iki -iasdešimties metų.

Nagi, sakykite, kaip vyrams susigaudyti tokioje džinsų gausoje? Jei dar su jais derinsite pilką ar juodą palaidinę ir jokios išskirtinesnės detalės, galite būti tikra – liksite nepastebėta ir neįvertinta. Vyrai atsainiai praleis pro akis. Panašiai kaip įprastą ir milijoną kartų matytą (na ir kas, kad gražų) pakeliui į darbą „plytintį“ peizažą.

Reziumė. Po ilgų stebėjimų galiu pasakyti, kad iš tikrųjų į džinsais mūvinčias moteris vyrai reaguoja įvairiai. Juk vyrų yra visokių, o ir džinsuotos moterys atrodo visaip: vienos gundomai, kitos gražiai, o trečios tiesiog bet kaip. Vis dėlto bendra tendencija tokia: jei dėvite džinsus, į jus dėmesį gali atkreipti labai plati vyrų auditorija. Nuo studento iki... Pavyzdžiui, vilkiko vairuotojo arba didžėjaus, kompiuterių programuotojo, žurnalisto, fotografo ar staliaus… Kad jūsų džinsai užkabins solidų verslininką ar kokį  aukšto rango valdininką, šansų nedaug. Na, nebent esate jam likimo skirta…

ANTRASIS EKSPERIMENTAS

Seksualu, bet nejauku

Žinia, daugeliui moterų kartais norisi „apsigobti“ seksualumo aura, t. y. figūrą pabrėžiančiu siauru sijonu, palaidine, kurios iškirptė prašyte prašosi atstatyti krūtinę į priekį ir, savaime suprantama, vienu smūgiu pritrenkiančiais efektingais smailiakulniais. Tokiai aprangai motyvas nebūtinas, tiesiog atsikeli ir žinai – šiandien nori atrodyti taip, kad bet kuris vyras išvydęs virstų iš koto.

Taigi eksperimentas Nr. 2 – superseksualus stiliukas.

Vos iškeliu koją į laiptinę, akimis sužaibuoja pusamžis kaimynas, išėjus į lauką, kažkokie pienburniai mėto replikas (atseit komplimentus). Prie perėjos kažkoks neaiškus tipelis siūlo pavėžėti automobiliu. Didžiai savo gėdai turiu pripažinti, kad šio eksperimento niekaip neįvykdžiau iki galo – vos po pusdienio visa nusikamavusi nuo nepatogumo ir vyrų dėmesingumo (blogąja prasme) skubiai grįžtu namo ir vėl įšoku į saugiuosius džinsus. Iškart lengviau atsikvepiu ir laiminga nudrožiu savais keliais.

Reziumė. Kaip sakoma, bijai vilko – neik į mišką. Mano krūtinėje tikriausiai plaka kiškio širdis. Pabūgau. Bet tai nereiškia, taip nutiks ir jums. Jei sėkmingai įgyvendinsite šį eksperimentą ir dargi per jį susirasite gerą-gražų-turtingą-protingą vyrą (jei tokių apskritai būna), būtinai informuokite.

Pati iš epizodinių tyrimo įspūdžių susidariau tokią nuomonę: gatvėje vidury darbo dienos vaikštinėti gluminamai seksualia apranga – gana neobjektyvus vyrų dėmesio „barometras“. Kimba tie, kurie mano esą kieti, bet iš tikrųjų nulinės vertės. O tie, kurie iš tikrųjų yra kieti, ant perdėto seksualumo aklai nepuola. Tikriausiai ne dėl to, kad jiems nepatiktų. Paprasčiausiai stengiasi išlikti džentelmenai. Kita vertus… džentelmenai juk kartais sako komplimentus. Jei esate ryžtinga, išmėginkite!

TREČIASIS EKSPERIMENTAS

Aukštasis pilotažas

Išsitraukiu iš spintos elegantišką kostiumėlį, įsigytą per išpardavimą (su mintimi, kad galbūt pravers kokiai dalykinei vakarienei), prabangius aukštakulnius, ant kaklo pasikabinu originalų papuošalą… Pažvelgiau į veidrodį – gana solidu. Pasitempusi iškaukšiu į gatvę. Ir kas nutinka?.. Iš pirmo žvilgsnio, lyg ir nieko. Bet eidama į parduotuvę, paskui banką ir dar šen bei ten, jaučiu, kad vyriškosios lyties atstovai su manimi elgiasi visai kitaip. Tarsi daug paslaugiau praleidžia pro duris, prie perėjos taip pat netenka taip ilgai trepsėti, kol kažkas susipras paspausti stabdžius. Žodžiu, jaučiu, kad esu tarsi labiau gerbiama. O kai per pietus nuo gretimo staliuko man pradeda šypsotis grupelė kostiumuotų verslo atstovų, padarau išvadą, kad mano apranga šioje kategorijoje tikslą pasiekė...

Reziumė. Kai užeis neapykantos visokiems besikabinėjantiems storžieviams priepuolis, meskite šalin drabužius, kurie „arti liaudies“. Jei norite sulaukti manieringų džentelmenų  dėmesio, turite prabilti jų kalba ir jų simboliais…

P.S. Šio straipsnio nevertinkite pernelyg rimtai, juk visko gyvenime pasitaiko. Įsidėmėkite tik vieną dalyką: ką šauksite, tas ir atsilieps. Ir jeigu jus patologiškai „užknisa“ toji vyrų kategorija, kuri gatvėje jums rodo dėmesį, keiskite stilių (žinoma, ne tik aprangos). Norite tikėkite, norite  ne – bet tai veikia...