Minimalizmo atstovė Erika Paulė: mano prekės ženklas – mano žaidimų aikštelė

Esate minimalistinio prekės ženklo „erikahoc“ įkūrėja ir dizainerė. Papasakokite, kaip gimė pati idėja ?

Istorija visai paprasta. Pirmą kuprinę sukūriau sau po nesėkmingų paieškų, bandant rasti norimą kuprinės variantą. Pradžioje idėja apie prekės ženklą net nekirbėjo, bet sulaukusi didelio susidomėjimo iš aplinkinių ir pastūmėta draugų nusprendžiau, kad reikia savo kūrybą perkelti į kitokį lygmenį. Taip ir gimė „erikahoc“ prekinis ženklas.

Ar visos jūsų kuriamos rankinės iš natūralios odos?

Taip. Manau, kad natūrali oda yra tvarus sprendimas. Nors rinkoje vyrauja daug skirtingų požiūrių ir įvairių diskusijų apie tai, koks yra geriausias tvarios medžiagos pasirinkimas, mano pozicija išlieka tvirta. Aš vadovaujuosi tuo, kad natūrali oda užtikrina ilgaamžiškumą ir kokybiškumą.

Ką pabrėžiate kurdama prekinį ženklą „erikahoc“ ?

Kurdama „erikahoc“ akcentuoju man svarbias vertybes, minimalizmą, geometriją ir nereikalingų detalių atsisakymą. Šis prekės ženklas tarsi mano žaidimų aikštelė. Niekada nesakiau, kad gaminsiu tik rankines. Mano kuriami objektai gali būti labai skirtingi. Pernai kartu su vienu baldų salonu pristatėme naują baldų liniją, o šiais metais prisiliečiau ir prie juvelyrikos – sukūriau auskarus, kurie yra skirtingi, atskleidžia unikalias gamtos formas.

Kas jus įkvepia kurti?

Mane įkvepia moterų tikrumas. Manau, kad kiekviena moteris yra kažkuo unikali ir turtinga savo vidiniu pasauliu. Jų savitumas atsiskleidžia pačiomis įvairiausiomis gyvenimo akimirkomis. Mane žavi pasitempusios moterys viešumoje arba pabudusios savaitgalio rytą, bendraudamos draugų apsuptyje arba svajingai panirusios į savo mėgstamiausią knygą.

Labai džiaugiuosi, kad mano aplinkoje yra moterų, su kuriomis bendravimas yra paprastas, be kaukių ar kažkokių niuansų, po kiekvieno susitikimo aš grįžtu pasikrovusi pozityvios energijos. Nors šios moterys skirtingos, visas jas vienija stiprybė: jos nepriklausomos ir griežtos, bet tuo pačiu švelnios ir labai jautrios.

Ar save laikote tipine kūrėja, kuri svajingai vaikštinėja paskendusi savo kūrybiniuose planuose?

Tikrai ne… Aš matematikė. (juokiasi) Man kūryba ir matematika visada buvo artimi ir panašūs dalykai. Įvairios meno formos mane lydėjo jau nuo pat paauglystės, nors pasirinkau matematikos ir verslo studijas, niekada nuo meno nebuvau labai atitolusi.

Jūsų kūryboje ryški geometrija, minimalizmas, tobulai išbaigtos formos ir nereikalingų detalių atsisakymas. Šie dalykai dominuoja ir jūsų gyvenime ?

Taip, esu tikra minimalizmo šalininkė. Tai reprezentuoja tiek mano stilius, tiek namai. Atsisakymas nereikalingų detalių ar daiktų suteikia man lengvumo ir laisvės pojūtį.

Įdomu tai, kad kartu su Ieva Marija Andrulyte vystote „Pop- Up“ renginių koncepciją. Susiduriate su daug vietinių dizainerių, ką galite pasakyti apie lietuvių kūrybą?

Čia aš galiu pažvelgti tiek iš išorės, tiek iš vidinės pozicijos. Šie „Pop- Up“ renginiai kilo per asmeninę prizmę, kadangi savo prekiniam ženklui „erikahoc“ ieškojau tinkamos erdvės pristatymui. Tuo metu rinkoje esančios mugės manęs netenkino, jos neturėjo konkretaus veido. Mano nuomone, rankdarbių gamintojai ir dizaineriai, dirbantys profesionaliai, yra skirtingi kūrėjai, todėl jų kūryba turėtų būti pristatoma atskirai, o ne vienoje erdvėje. Apie įžvelgtus skirtumus ir galvoje gimusią naują idėją aš papasakojau savo draugei Ievai ir jau treti metai mes kartu sėkmingai vystome „Pop-Up“ renginių veiklą.

Kokios patirties jums, kaip kūrėjai, teikia ši veikla?

„Pop-up“ renginiuose man svarbus tiesioginis bendravimas. Žmonės užsuka pasišnekėti, man įdomu susipažinti ir su „erikahoc“ klientėmis, išvysti jų veidus ir bandyti suprasti, kokioms moterims yra svarbus mano prekės ženklas. Grįžtamasis ryšys yra neįkainojama grandinės dalis.

Ar galėtumėte save pavadinti „modernia miesto moterimi“ ?

Manau, kad taip. Miestas skirtas ne tik nuolatiniam skubėjimui, reikia rasti laiko ir stabtelėti. Lėtas pasivaikščiojimas siauromis senamiesčio gatvėmis, spontaniškas sprendimas užsukti išgerti kavos ar ramybės akimirka su mėgstama knyga parke – visa tai irgi miesto ir modernizmo dalis. Kiekviena moteris turi rasti laiko sau, tą stengiuosi daryti ir aš.