Minint Lietuvos valstybės atkūrimą – jaunimo eisena ir palaikymas Ukrainai
Lietuvai trečiadienį minint valstybės atkūrimą, žmonės džiaugėsi galėdami švęsti laisvę, o kai kurie reiškė solidarumą su Ukraina Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje.
Prie Vilniaus arkikatedros trečiadienio rytą apie 100 žmonių, daugiausia moksleivių, susibūrė į eiseną „Lietuvos valstybės keliu“ patraukė per sostinės senamiestį, kur stabteldami prie keliolikos Lietuvos valstybės istorijai svarbių vietų toliau keliavo iki Rasų kapinių, pagerbė čia palaidotų Vasario 16-osios signatarų, taip pat laisvės kovose žuvusių savanorių atminimą.
Nepaisant šventinės nuotaikos, sostinėje nuo ryto budėjo dešimtys policijos ekipažų, žvalgybai įspėjus apie galimas provokacijas per oficialius Valstybės atkūrimo minėjimo renginius.
Augenis Vadluga, ketvirtakursis politikos mokslų studentas, sakė, kad šią dieną vertina suprasdamas, kad būtent dėl daugiau nei prieš šimtmetį buvusių įvykių jis gali gyventi nepriklausomoje Lietuvoje.
„Prisimenu tai, kad daug žmonių per kelias kartas kovojo, kad nepriklausomybė būtų iškovota, palaikyta, kad jų ainiai galėtų gyventi nepriklausomoje, demokratinėje, laisvoje Lietuvoje. Prieš 150 metų Lukiškių aikštėje pakarti sukilimo dalyviai, pagalvojus, jei šiandien prisikeltų iš numirusių ir pamatytų, kokioje Lietuvoje gyvename, jie, manau, pasakytų, kad už tą ir kovojome“, – BNS teigė jaunuolis.
Jis sako, kad ši valstybingumo šventė svarbi ir stebint tai, kas vyksta šalia Ukrainos.
„Ukrainą tikrai palaikau. Įdomu tai, kad per šį dešimtmetį Rusija iš esmės sukūrė ukrainietišką nacionalizmą gerąja šio žodžio prasme, Rusija sau šovė į koją, nes Ukraina yra susivienijusi labiau, nei bet kada, visa tauta tiki, kad jie gali kovoti ir kovos prieš Rusiją“, – tikino A.Vadluga.
Vilniaus Žemynos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Kazlauskienė sakė, kad su keliolika mokytoju, moksleiviais, į eiseną atvyksta kasmet, pernai tam nesutrukdė net ir koronaviruso pandemija.
„Negalime tradicijos nepalaikyti. Planuojame eiseną daryti savo mokyklos rate, keliausime iki pat Rasų kapinių“, – teigė ji.
Tiek R. Kazlauskienė, tiek jos kolegės sako, kad nuotaikos nedrumsčia net ir sustiprintas policijos budėjimas ar provokacijų nuojautos.
„Atvykome švęsti Lietuvos gimtadienį, kas turi kitų intencijų, tegu su jomis susitvarko“, – kalbėjo ji.
Finansų įmonėje dirbanti 38-erių Lina Vasiljevienė, į minėjimą atvykusi su sūnumi Ignu, sakė Vasario 16-ąją švenčianti kasmet, nebūtinai Vilniuje, bet ir kituose miestuose.
„Nuo darželio laikų esame pasipuošę arba vėliava, arba kita simbolika. Esu nunėrusi ir peteliškę, sūnus visada darželyje būdavo vėliavnešys“, – BNS sakė ji.
„Čia yra nepriklausomos Lietuvos atkūrimo šventė, miniu ją kasmet. Man tai svarbu“, – tvirtino ir jos sūnus.
Trečiadienį Lietuvoje minimos 104-osios valstybės atkūrimo metinės, visoje šalyje vyko valstybiniai, savivaldybių renginiai.
Sostinėje vidurdienį buvo iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, aukojamos Šv. Mišios, popiet suplanuotas tradicinis minėjimas prie Signatarų namų, vakare Gedimino prospekte suliepsnojo šešiolika simbolinių Vasario 16-osios laužų.
Valstybės saugumo departamentas įspėjao, kad per Valstybės atkūrimo dienos minėjimus tikėtinos provokacijos, o protestais gali bandyti pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėje.
Trečiadienį įvairiose sostinės vietose protesto akcijas norėjo surengti Lietuvos šeimų sąjūdis, tačiau negavo savivaldybės leidimo.
Judėjimo vadovas Raimondas Grinevičius, su būreliu bendraminčių prieš vidurdienį atvykęs į Pilies gatvę, BNS sakė pats dalyvausiantis visuose valstybiniuose renginiuose, išskyrus minėjime prie Signatarų namų Pilies gatvėje, kur kalbą sakė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Šiam renginiui policija skyrė didžiausią dėmesį, čia nuo ryto pastatytas barjeras, blokuojantis eismą.
R.Grinevičius sakė, kad kaip organizacija „Šeimų sąjūdis“ jokių renginių neorganizavo, tačiau kvietė visus dalyvauti oficialiuose renginiuose. Jis, kaip ir teisėsauga, teigė neatmetantis galimų provokacijų galimybės.
„Aš beveik įsitikinęs, kad bus, bet provokacijos bus ne iš žmonių, o iš sistemos pusės“, – tvirtino jis.
1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Fotogalerija: