Ministras – apie B.Petrikytės ir „Slavianskij bazar“ skandalą: „Patenkame į propagandos žabangas“

Apie šį dėl scenos primadonos dalyvavimo A.Lukašenkos remiamame festivalyje „Slavianskij bazar“ kilusį skandalą pasisakė ir kultūros ministras Simonas Kairys. Jis LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ šiuo klausimu išsakė savo poziciją.

„Mano požiūriu tai tik patvirtina, kad jeigu yra taisyklė, tai yra ir išimtis. O išimtis tik patvirtina taisyklę. Kada tarkim šiandien, visą pusdienį bendraujame su ukrainiečiais, dirbančiais ir veikiančiais kartu su mūsų kultūros įstaigomis. Taip pat ką tik esu iš susirinkimo su mūsų kultūros įstaigų vadovais. Daug kalbame apie Ukrainą, apie pagalbą jai. Aš tikrai matau didelį supratingumą, prisitraukimą.

Ir tai turbūt yra taisyklė, kad Lietuva žino, kad yra kas, geba atskirti, kur yra kultūra, kur yra įvairiausi renginiai, kuriuose išnaudoja propagandą. Na o vienas ar kitas nesusipratėlis, turbūt, jis visada atsiras ir tai yra veikiau išimtis, kuri patvirtina taisyklę, kad Lietuva supranta apie ką kalba“.

LNK televizijos žurnalistei S.Kairio paklausus, ar galima teigti, kad šiuo metu šalis skiria didesnį dėmesį atlikėjų, kurie turi prorusišką poziciją, atrankai, ministras atsakė, jog „pirmiausia kultūros ministerija visada vengia tokio vaidmens, kad mes nepavirstume į cenzorius, kur pradėtume tarkim žmonėms sakyt, kurie gali koncertuot, kurie negali, kurie gali pas mus įvažiuot, kurie negali.

Tad tikrai manau, jog tai neprasmingas užsiėmimas. Tuo labiau, jog esame demokratiška, vakarietiška valstybė. Ir mes tikrai mažai skirsimės nuo mūsų kaimynų rytuose, jeigu pradėsime įvedinėti kažkokias baudas, sudarinėti juoduosius sąrašus. Mano galva, taip daryt būtų tikrai netinkama“.

Simonas Kairys tęsė: „Aš manyčiau tiesioginės žalos išvis nėra. Čia mes kalbame apie pavienius atvejus, bet bėda yra tada, kai juos pasigauna priešo propaganda ir tai išnaudoja kaip didžiulę temą, didžiulį įvykį ir panašiai. Aš manau, kad kuo mažiau mes skirsime dėmesio tokiems nesusipratusiems nesusipratimams, mums nuo to bus viskas paprasčiau. Man atrodo, kad mes tokiu būdu kaip tik patenkam į tas propagandines žabangas.“

Žmonės.lt primena, jog savaitgalį išplitus dainininkės dalyvavimo faktui Baltarusijos konkurse, Birutė Petrikytė tame blogio neįžvelgė.

„Dainos nesurištos su karu. Muzika karui neatstovauja“, – LNK žinioms tuomet sakė ji. Visgi ankstų antradienio rytą atlikėja išplatino laišką žiniasklaidai, kuriame nurodė pakeitusi savo poziciją.

„Esu solistė Birutė Petrikytė ir norėčiau su jūsų redakcija pasidalinti savo detalesniu paaiškinimu dėl mano dalyvavimo festivalyje „Slavianskij bazar“. Tikiuosi, kad mano laiškas bus taip pat paviešintas, kaip buvo aprašytas ir pats dalyvavimo faktas, nes manau, kad turinys ir priežastys yra labai svarbios.

Mielieji, noriu pasidalinti savo pozicija, vertybėmis ir detalesniu paaiškinimu, kodėl dalyvavau Baltarusijoje vykstančiame festivalyje „Slavianskij bazar“. Neiškomunikavau to laiku ir susijaudinusi nesugebėjau iki galo to paaiškinti netikėtai paskambinusiems žurnalistams. Suprantu, kodėl dalis jūsų sureagavote jautriai, nusivylėte ir kai kurie mane jau nuteisėte.

Visų pirma, prieš einant į detales, noriu labai aiškiai pabrėžti, kad šlykščiuosi ir visiškai smerkiu Rusijos vykdomą karą, kurį, deja, remia ir Lukašenkos režimas. Palaikau Ukrainą, verkiu skaitydama ir matydama, kokį genocidą ten vykdo Rusija ir meldžiuosi, kad ugnis būtų kuo greičiau nutraukta.

Kalbant apie tarptautinį muzikos festivalį „Slavianskij bazar“, į jį kaip atlikėja ir komisijos narė esu kviečiama jau daugybę metų. Dalyvavau jame daugybę kartų, kartu su puikiai žinomais Lietuvos atlikėjais ir muzikos žmonėmis. Šiais metais ypač svarsčiau, ar verta ten vėl važiuoti, žinant, kad festivalyje ant scenos gali užsukti pasireklamuoti Lukašenka, be to, žinant, kad Baltarusija nėra mūsų ir Ukrainos pusėje. Buvau nusprendusi, kad tikrai nevažiuosiu. Ir tai bus mano ženklas baltarusiams, kad nepalaikau jų vykdomos politikos. Nors ir daugybę metų ten dalyvaujant užkulisiuose nesu jautusi politinio poskonio ar politinės atmosferos.

Tai sužinoję mano bičiuliai, dalyvaujantys festivalyje, tiek baltarusiai, tiek iš kitų šalių atvykstantys muzikos profesionalai, pradėjo mane perkalbinėti. Dar visai neseniai, po neteisėtai laimėtų Lukašenkos rinkimų, didžiulės masės žmonių plūstelėjo į gatves kovodami už laisvos Baltarusijos idėją. Tuose mitinguose dalyvavo ir tie patys mano bičiuliai baltarusiai, vis dar tikintys, kad Baltarusija vieną dieną bus laisva. Jie manęs prašė, kad savo dalyvavimu bent kiek palaikyčiau Europinę jų idėją dabar jiems esant priespaudoje, kad įkvėpčiau ir niekuo nekaltus Baltarusijos vaikus, nes dalyvavau būtent tik vaikų, ne pagrindinio festivalio komisijoje.

Todėl vis dar tikėdama, kad Baltarusija vieną dieną bus laisva ir nepriklausoma, nusprendžiau palaikyti ir įkvėpti šviesius muzikos žmones savo dalyvavimu ir ypač vaikus, kurių konkurse ir dalyvavau. Gal tai ir skamba naiviai, bet noriu tikėti, kad bent toks mano ženklas ir pokalbiai užkulisiuose prisidės prie jų vis dar rusenančios laisvos Baltarusijos idėjos. Prie Europinės idėjos, kuriai galiu atstovauti ir palaikyti ten.

Visiškai suprantu, kokią asmeninę riziką prisiėmiau dalyvaudama ir kad feisbuko teisėjai nesigilins į priežastis, o tik mane nuteis. Gyvenau sovietų okupuotoje Lietuvoje ir žinau, kaip svarbu buvo mūsų tuometinės estrados atlikėjams, įskaitant ir mane, palaikymas iš vakarų.

Kuomet senais laikais gavau kvietimą įsikurti ir dainuoti Maskvoje, kas tuo metu prilygo aukščiausiam įmanomam pasiekimui mūsų srityje, aš lengvai atsisakiau, nes žinojau, kad esu Lietuvos patriotė ir man pinigai bei kitų pripažinimas nėra svarbiausi dalykai. Tuo sprendimu didžiuojuosi iki dabar. Taip pat manyje rusena idėja, kad Baltarusija vieną dieną bus laisva, nors savo šiuo palaikymu surizikavau nuplauti visus savo iki dabar sukauptus darbus Lietuvai.

Visą gyvenimą buvau vedina meilės, drąsos, o ne baimės ar krūpčiojimo, taip ir šį kartą. Atsiprašau tų, kuriuos nuvyliau ir supykdžiau. Atsiprašau savo artimųjų, kurie šios mano idėjos nepalaikė. Mano ašaros nuplaus šį nuteisimo skausmą.

Slava Ukraini ir Žyvie Bielarus!“, – laiške rašė ji.