„Kodėl iš tėvynės bėga lietuviai ir kodėl net 30 procentų jų nė neketina grįžti?“, – šį ketvirtadienį LNK laidoje „Valanda su Rūta“ klaus laidos vedėja Rūta Mikelkevičiūtė.
„Yra šeimų su 6-8 vaikais, kurie gyvendami bakūžėje išgyvena už kelis tūkstančius litų. Tačiau jei nori Lietuvoje kokybiškai auginti ir išleisti vaikus į mokslus, per mėnesį reikia 5 tūkst. eurų“, – savo skaičiavimais „Valandoje su Rūta“ dalinsis rašytoja Birutė Jakučionytė.
Po skyrybų likusi viena su keturiais vaikais, moteris susikrovė daiktus, vaikus, ir, nemokėdama kalbos, išvyko gyventi į Londoną. Moteris bus itin atvira.
„Lietuvoje vienišos ir dar daugiavaikės moterys nurašytos ir niekam nereikalingos. Anglijoje esu gerbiama, o mano vaikams užtikrintas toks gyvenimas, kokį Lietuva galės suteikti dar labai negreitai. Be to, nesijaučiu nepatraukli dėl savo padėties – atvirkščiai, sulauksiu susižavėjimo ir dėmesio kaip moteris“, – pasakos B.Jakučionytė.
„Kasdien jaučiuosi išduotas Lietuvos. Šiai valstybei piliečiai reikalingi tik tol, kol neturi problemų. Nuo turinčių bėdų ji nusisuka. Jei situacija greitu laiku nepasikeis, po kelių metų emigruosiu ir aš“, – atviraus dainininkas Mino.
Humoristas, populiarus renginių vedėjas Artūras Orlauskas karčių žodžių negailės į Lietuvą švęsti vestuvių atvykstantiems emigrantams.
„Po šią vasarą vestu vestuvių kilo įspūdis, kad vietiniai nesituokia, tuokiasi tik emigrantai. Iš 10-ies vestuvių, net 8 rengė emigrantai. Užsidirbę fabrikuose, statybose jie taškosi pinigais. Samdo po tris fotografus, kuriems mokama po 1,5 tūkstančio eurų, svečiams užsako po tris karštus patiekalus, nors jų tėvai gyvena griūvančiame name... Jiems svarbu pasirodyti prieš aplinkinius, kad štai, jie prasigyveno, jiems pasisekė. Nors, išleidę paskutinius pinigus šventei Lietuvoje, vėl grįžta dirbti į tuos pačius fabrikus“, – dalies emigrantų gyvenimo realybę pasakos A.Orlauskas.
Tuo metu Norvegijoje lietuviškų drabužių parduotuvę turinti Gintarė Kviečinskienė tikins, kad, nepaisant pasiekimų svetur, emigrantas visada bus laikomas svetimu, o požiūris į juodadarbį dar blogesnis – jis laikomas vergu. „Būdama studentė uždarbiavau Airijos braškių laukuose. Nuo ten esančių chemikalų man pūliavo nagai, slinko plaukai. Darbas ten – vergystė. Atvykusi į Norvegiją, patyriau vienatvę, pažeminimus, nes esu svetimšalė. Visur buvau nepageidaujama svetimšalė. Niekas svetur ištiestomis rankomis mūsų nelaukia....“, – pasakos G.Kviečinskienė.
Laidoje apie emigraciją netrūks emocijų, mat joje dalyvaus ir emigrantu siaubu vadinamas rašytojas Andrius Užkalnis, studijoje akis į akį susitikęs su Anglijoje, Norvegijoje dirbančiais ir gyvenančiais emigrantais.