Neseniai pasaulį apskriejo žinia, kad po šešis su puse mėnesio trukusio skrydžio Marse sėkmingai nusileido moderniausias įrenginys šios planetos tyrimų istorijoje – marsaeigis „Perseverance“. Inžinierė, fizikos mokslų daktarė Simona LIUKAITYTĖ-SUSZCZYNSKA (32) džiaugtis istorine akimirka turi asmeninių priežasčių.
Žinias apie „Perseverance“, kuris lietuviškai vadinamas „Atkaklumu“, stebite kitaip, nes dalyvavote jį kuriant?
Tulūzoje esančioje Prancūzijos kosmoso agentūroje dirbau nuo 2016-ųjų pabaigos iki 2017-ųjų vidurio. Prie vieno šio marsaeigio segmento darbavausi pusę metų. Tiksliau – kūriau aparatą, kuriuo paskui testavau vieną iš jame esančių fotokamerų. Ta, prie kurios dirbau aš, yra prietaise, pavadintame „SuperCAM“. Jo užduotis – padėti rasti atsakymą, kokie atomai, molekulės sudaro Marso paviršiaus uolienas. Bus bandoma lazeriais rasti organinių molekulių ar mineralų, kurie gali būti susiję su ten egzistavusia gyvybe. Šių uolienų cheminė analizė taip pat leis sužinoti, ar toje planetoje yra žmogui kenksmingų cheminių elementų. O ten įtaisyta fotokamera tas uolienas fotografuos.
Prieš ekspediciją į kosmosą mums buvo svarbu ištirti, kokios yra šios kameros savybės. Nuo tada, kai objektas pakyla nuo Žemės, jo kūrėjai nieko nebegali padaryti, todėl testavimas prieš jį paleidžiant yra labai rimtas, atsakingas ir detalus darbas. Mano užduotis buvo pagaminti testavimo įrenginį, o paskui juo išbandyti kvalifikacinį fotokameros modelį.