Sekmadienį mirė garsus lietuvių fotomenininkas Zenonas Bulgakovas.
Apie tai savo feisbuko paskyroje pranešė jo žmona Giedrė Bulgakovienė.
„Štai ir viskas. Ką tik mirė mano Šventas Žmogus, mano mylimas katulis Z.Bulgakovas“, – rašė ji.
Prieš mirtį menininkas savo feisbuko paskyroje pasidalino paskutiniąją nuotrauka, kurią pavadino „Šaknys“.
Būtent po ja G.Bulgakovienė pranešė apie savo vyro mirtį: „Mielieji Zenono kūrybos gerbėjai, ši nuotrauka – paskutinė, kurią jis įkėlė prieš pat aptemstant sąmonei penktadienio naktį. Šiandien, 22 val, 28 min. jis mirė.
Dėkoju visiems jį pažinojusiems, gerbusiems, mylėjusiems jo kūrybą. Patikėkit – jam tas žmonių dėmesys buvo labai svarbus, jis labai vertino jūsų visuotiną dėmesį ir meilę.“
Menininkas gimė 1939 metais gegužės 24 d. Alytuje. Nuo 1972 m. buvo Alytaus šaldytuvų gamyklos „Snaigė“ fotografu.
15min „Fotoistorijų“ ciklui rengtoje publikacijoje vos prieš kelis mėnesius Z.Bulgakovas apie savo kūrybos pradžią teigė: „Fotografuoti pradėjau 1966 metais, pirmiausia, žinoma, savo šeimą. Pirmieji mano fotoaparatai, kaip ir daugelio kitų tuo metu, buvo „Liubitelis“, „Zenitas“, „Practika“.
Alytaus miesto bei jo apylinkių vaizdų daugiau ėmiausi tuomet, kai 1973 metais įstojau į Lietuvos fotografijos meno draugiją. Fotografavau senamiestį, augančius mikrorajonus, žmones gatvėse, ir vis pagalvodavau: gal kas nors iš to liks ir istorijai?..“
2023 metais išleistas Z.Bulgakovo fotografijų parados katalogas „Fotografija“, kurioje publikuotos Alytaus kasdienybės nuotraukos, daugiausia apimančios praėjusiom amžiaus 8-9 dešimtmečius.
Apie fotografo darbus Lietuvos architektūros istorikė Marija Drėmaitė šioje knygoje rašo: „Kodėl taip sunku atitraukti akis nuo Zenono Bulgakovo fotografijų? Regis, jose matomi dalykai niekuo neypatingi. Ar tikrai realybėje taip ilgai žiūrėtume į tarybinių laikų Alytaus daugiabutį?
O žvelgdamas į Bulgakovo fotografijose užfiksuotą kylantį Putinų rajoną – negali atplėšti akių. Sparčiai kintančio miesto metraštininkas, ir pats dar nežinodamas, kas čia iš viso to išeis, skuba fotografuoti aplinką.
XX amžiaus septintojo–aštuntojo dešimtmečio Alytuje Bulgakovas veikia kaip miesto antropologas, fiksuojantis pirmosios pokario kartos urbanistinę naujakurystę.“
Anksčiau išleistos dar kelios Z.Bulgakovo fotografijų knygos: „Alytus“ (1981), „Zenonas Bulgakovas. Fotografijos parodos katalogas“ (1989), „Pėdsakai ant žemės ir sieloj“ (2001).
Jis yra Lietuvos fotomenininkų, Lietuvos tautodailininkų sąjungų narys. Tarptautinės fotomenininkų federacijos (FIAP) fotografas-menininkas.
Z.Bulgakovas dalyvavo respublikinėse, tarptautinėse fotografijos parodose ir konkursuose. Buvo apdovanotas FIAP bronzos medaliu, Alytaus miesto kultūros premijomis (1991, 1997), dviem sidabro, septyniais bronzos medaliais bei per 50 kitų apdovanojimų.
Šalia dokumentikos ciklų fotografas taip pat kūrė montažus, peizažus, aktus. Jo laisvalaikio pomėgis buvo tapyba. Paveikslai eksponuoti Tautodailininkų sąjungos Alytaus skyriaus rengiamose parodose.
Reikšmingiausi kūriniai: „Žuvinto kolūkyje“ (1982), „Gamyklos šiokiadieniai“ (1984), „Mūsų šventės ir mes“ (1981-1987), „Ekologinis peizažas“ (1985-1988), „Civilizacija“ (1979-1988), „Ramybės ir grožio beieškant“ (2000-2002), „Elegijos“ (1991), „Pėdsakai“ (1985), „Parafrazės“ (1991); ciklas „Alytus. Retro ir ne tik“ (tapyba).