Mirė garsus kompozitorius Benhardas Calzonas: kūrė Lietuvos scenos grandams

Lietuvos kultūros bendruomenę sukrėtė skaudi netektis. Mirė kompozitorius ir Klaipėdos žydų bendruomenės narys Benhardas Calzonas. Jam buvo 77 metai.
Apie netektį pranešta socialiniame tinkle „Facebook“, Klaipėdos žydų bendruomėnės paskyroje. Jam buvo 77 metai.
„Benhardas Calzonas 1948-2026
Netekome kompozitoriaus ir bendruomenės nario Benhardo Calzono – kūrėjo, kurio muzika daugelį metų skambėjo Lietuvos estradoje ir teatruose. Šiauliuose gimęs ir užaugęs menininkas savo gyvenimą susiejo su Klaipėda bei Klaipėdos dramos teatru. Jis kūrė muziką spektakliams, dainoms, bendradarbiavo su žinomais Lietuvos atlikėjais – Stasys Povilaitis, Simonas Donskovas, Birutė Petrikytė, Edmundas Kučinskas ir kitais. Kolegos ir bičiuliai prisimins jį kaip šilto humoro, kūrybingą ir teatro žmonėms artimą žmogų, palikusį ryškų pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime. Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems, draugams ir visiems, pažinojusiems
Benhardą.
Išėjimas iš šio pasaulio per Šabatą yra ypatingas ženklas. Tai siejama su ypatingu dvasiniu nuopelnu ar Dievo palankumu.
Baruh dajan emet!“, – rašoma paskyroje.
Čia taip pat pranešta kada ir kur vyks atsisveikinimas su žinomu vyru.
„Atsisveikinimas vyks penktadienį nuo 15 val iki šeštadienio 13 val , Priestočio g. 7, didžioji salė, prašome be vainikų bei krepšelių“, – rašoma Klaipėdos žydų bendruomenės komentare.
Menininkui In Memorian skyrė ir Klaipėdos visuomenininkas bei politikas Vytautas Grubliauskas.
„In Memoriam
Benhardas Calzonas (1948 m. – 2026 m.)
Skausminga netektis sukrėtė Lietuvos kultūros ir žydų bendruomenę – eidamas 78-uosius gyvenimo metus, mus paliko talentingas kompozitorius, melodingosios estrados meistras ir išskirtinė asmenybė Benhardas Calzonas. Jo išėjimas iš šio pasaulio per Šabatą bendruomenės tradicijoje priimamas kaip ypatingas ženklas – dvasinio nuopelno, sielos šviesos ir Dievo palankumo liudijimas.
Benhardas gimė ir užaugo Šiauliuose. Čia, apsuptas tarpukario inteligentijos dvasios likučių, jis žengė pirmuosius muzikos žingsnius, o rimtuosius kūrybinius pamatus paklojo besimokydamas Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje. Anksti pajutęs pašaukimą melodijai, jis neapsiribojo vienu žanru: jo širdis plakė ir teatrui, ir didelei estrados scenai.
Tikruoju menininko uostu tapo Klaipėda, kurioje jis praleido brandžiausius savo gyvenimo metus. Su jam būdingu subtiliu humoru save vadinęs „nepriklausomu kompozitoriumi“, B. Calzonas tapo neatsiejama Klaipėdos dramos teatro dalimi. Jo muzika spektakliams (tarp kurių – ir jautrią muzikinę atmosferą sukūręs legendinis režisieriaus Povilo Gaidžio spektaklis „Oskaras ir ponia Rožė“) scenos kūriniams suteikdavo papildomo gylio, jautrumo ir emocinės jėgos.
Lietuvos estrados istorijoje B.Calzono pavardė įrašyta aukso raidėmis. Jis buvo tas kūrėjas, kurio melodijos skambėjo tūkstančių klausytojų širdyse, o jas atlikti patikėdavo patys ryškiausi scenos grandai. Kompozitoriaus autorinės dainos, tokios kaip „Santaka“, „Gyvenimas“, „Jūra mums ošia“ ar „Basi ant asfalto“, įamžintos LRT fonduose bei autorinėse plokštelėse „Nuo... Iki“, tapo klasika. Jas dainavo Stasys Povilaitis, Simonas Donskovas, Birutė Petrikytė, Edmundas Kučinskas, Viktoras Malinauskas ir grupė „Studija“. Šie kūriniai išsiskyrė romantiška bosanovos dvasia, elegancija ir nepriekaištingu melodiniu skoniu.
Bičiuliai, kolegos ir teatro žmonės Benhardą prisimins ne tik kaip reiklų kūrėją, bet ir kaip neįtikėtinai šiltą, taurią, gyvą bendruomenės sielą, kurios šmaikštus žodis ir šviesus humoras akimirksniu sušildydavo bet kokią aplinką. Jis paliko gilų, neištrinamą pėdsaką mūsų kultūroje, o jo sukurta muzika liks gyva liudininkė to dvasios turto, kurį jis taip dosniai dalijo.
Reiškiame nuoširdžią ir gilią užuojautą šeimai, artimiesiems, draugams, kolegoms bei visai bendruomenei“, – rašė V.Grubliauskas.

