Mirė garsus žirgų mylėtojas Algis Vilkinis: „Arklius vadindavo savo vaikais“

Jis buvo vienas iš pirmųjų Lietuvos žirginio sporto meistrų, vadeliotojas, treneris, veisėjas, mokytojas ir įkvėpėjas bei Respublikinės lenktyninių žirgų lygos vienas iš pirmųjų kūrėjų. Anot mokinės, dabar Švedijoje veterinare žirgų klinikoje dirbančios Žydrūnės, žirgus jis vadino savo vaikais.

Algis Vilkinis (1952–2024) – Varėnos kraštietis, gimęs ir augęs miškų apsuptame Kašėtų kaimelyje šalia srauniosios Ūlos. Anksti gyvenimą susiejęs su žirgais, jis garsino Lietuvą ristūnų žirgų sporto pasiekimais bei sporto istorijoje paliko garbingą pėdsaką – jis, atstovaudamas Varėnos sportininkus, yra daugkartinis Respublikos Čempionas, Sartų didžiojo prizo nugalėtojas ir užsienio ristūnų žirgų lenktynių dalyvis bei laimėtojas.

Stasys Kėrys dalijasi prisiminimais: „Algis buvo jautrios sielos ir išskirtiniu sąžiningumu pasižymėjęs žmogus, aplink save būręs ir įkvėpęs tiek jaunąją kartą, tiek ristūnų sporto mėgėjus ir profesionalus. Jis taipogi buvo ir mano pirmasis patarėjas, kuomet pradėjau aktyviai užsiimti ristūnų sporto veikla. Pradžioje tai laikęs hobiu, Algis vėliau pasirinko ristūnus nuolatine savo darbine veikla. Skaičiuoju, bent kelis dešimtmečius kartu auginome, treniravome ir siekėme aukštumų šiame sporte, dalyvaudami Tarptautinėse ir Lietuvos ristūnų žirgų lenktynėse. Daugybė valandų praleistų kartu kelionėse į varžybas bei pokalbiai apie žirgų priežiūrą, auginimą, charakterius, vadeliojimo taktikas bei varžovų pasiekimus buvo mūsų kasdienybė. Jaučiu gilų liūdesį netekęs artimo draugo‘.

Žydrūnė Mortūnaitė prisimena: „Algis buvo ramybės ir pagarbos kitam pavyzdys. Prisimenu jo mokymą, kaip elgtis su gyvūnais, jo kantrybę ir ramybę, kurią visada taikau savo darbe gydant žirgus. Man labiausiai patikdavo tai, kad arklius jis vadindavo savo vaikais. Jie iš tiesų kaip vaikai, jiems reikia besirūpinančio žmogaus. Stiprybė slypi dėmesingume, švelnume, pagalboje, ypač, jei esi stiprus ir stuomeningas, koks ir buvo Algis. Jis visada žinojo, kas bus už posūkio, kuris lenktynėse pasieks aukštų rezultatų, kurį reikia pagirti už pastangas ir už kurį džiaugtis taip, lyg jis būtų įvykdęs jo asmeninį pasiekimą“.

Ernestas Juškauskas pasakoja: „ Algis man buvo numeris vienas kaip treneris kaip žmogus, tiesa sakant, nežinau ar daugiau buvo tokių kaip jis. Jis niekada negailėjo patarimų, pamokų taip pat ir konstruktyvios kritikos, kas vedė mane link tobulėjimo ir įgūdžių trasoje gerinimo. Būtent iš jo įsigijau savo pirmąjį žirgą su kuriuo ėmiau laimėti prizines vietas. Net ir vėliau, kai Algis jau nebevadeliojo, jam visada buvo įdomu aptarti įvykusias varžybas, žirgo paruošimo niuansus bei važiavimo strategijas. Mus siejo didele meile žirgams.‘‘

Juozas Kvakšys mena pažintį: „Su Algiu pirmą kartą susitikome dar 1983 m. per Respublikines Vasaros lenktynes Utenoje. Tada jis su savo žirgu Pamyru užėmęs 2 vietą, labai tuo džiaugėsi. Nuo to laiko mes visada matydavomės įvairių varžybų metu. Algis buvo tikras savo srities žinovas ir visiškai atsidavęs šiam sportui. “

VšĮ Respublikinės lenktyninių žirgų Lygos Direktorė Joana Kerytė, Lygos ir bendruomenes vardu reiškia gilią užuojautą artimiesiems.

Atsisveikinti su velioniu galima Varėnoje rugpjūčio 20 d. nuo 19 val. („Varėnos ritualinės paslaugos“, Savanorių g. 36, Varėna (priešais „Maxima“ I autobusų stoties pastatą)). Urna išnešama rugpjūčio 21 d. 12 val. Šv. Mišios už velionį Rudnios bažnytėlėje 10.40 val.

Velionio artimieji prašo atsinešti tik vieną baltą žiedą.