Mirė kino žvaigždė, pirmasis Jamesą Bondą suvaidinęs aktorius Seanas Connery

Škotijoje gimęs aktorius Seanas Connery mirė būdamas 90-ies – rugpjūtį jis minėjo šį solidų jubiliejų.

Kino žvaigždė mirė naktį, miegodamas, būdamas Bahamų salose, po kurį laiką kamavusių sveikatos problemų.

Jis labiausiai išgarsėjo dėl garsiojo Jameso Bondo vaidmens –  buvo pirmasis aktorius, atlikęs šį vaidmenį.

Seanas Connery dažnai buvo įvardijamas kaip geriausiai Jamesą Bondą įkūnijęs aktorius – jam agento 007 vaidmuo atiteko net septynis kartus.

Kai 1952 m. britų rašytojas, žurnalistas ir karinės jūrų žvalgybos agentas Ianas Flemingas išleido pirmąją (iš 11) novelę „Casino Royale“, jis nesitikėjo, kad jo sukurtas herojus virs viena žymiausių figūrų kino istorijoje.

1962 m. spalio 5 d. pasirodė pirmasis Bondiniados filmas „Daktaras Ne“, kuriame vaidino Seanas Connery – tai tapo reikšmingiausiu vaidmeniu jo karjeroje.

Aktoriaus karjera truko dešimtmečius, jis pelnė daugybę apdovanojimų, tarp kurių reikšmingiausieji – „Oskaro“ statulėlė, du „Bafta“ apdovanojimai ir trys „Auksiniai gaubliai“.

Žmogus, nenorėjęs būti agentu

Kaip dažnai būna, aktorių taip išgarsinęs vaidmuo pridarė ir kūrybinių rūpesčių. Beje, romanų apie Džeimsą Bondą autoriui, buvusiam britų žvalgybos bendradarbiui Ianui Flemingui iš pradžių nepatiko trisdešimtmetis škotas, pristatytas kaip būsimas jo romano „Daktaras Ne“ ekranizacijos herojus.

Edinburgo darbininko ir valytojos sūnus, išbandęs daugybę darbų – nuo pienininko iki karstų poliruotojo, nuo sunkvežimio vairuotojo iki scenos darbininko, – pasirodė rafinuotam rašytojui pernelyg netašytas. Galų gale jis net neturėjo formalaus išsilavinimo! Tačiau puikiai sudėtas ir sportiškas vyras – vienu metu nuogas pozavo Edinburgo meno koledžo studentams, buvo geras kultūristas, 1953-iaisiais užėmė trečiąją vietą „Misterio visatos“ varžybose – sužavėjo prodiuserio Alberto R. Broccoli žmoną Daną ir net Flemingo merginą Blanche Blackwell – ši įžvelgė Connery vyrišką charizmą.

Nekenčiau to prakeikto Bondo, būtų buvusi mano valia, būčiau jį nudėjęs.

Po sėkmingos „Daktaro Ne“ premjeros rašytojas irgi pakeitė nuomonę ir net pradėjo kildinti savo herojų iš Škotijos. Connery magija buvo veiksminga: iki Bondo jo filmografija buvo gausi, tačiau ganėtinai kukli, visas kraitis – BBC serialai ir filmai, spektaklis bei miuziklas „South Pacific“; be kita ko, pastarasis suvedė su ilgamečiu bičiuliu aktoriumi Michaelu Caine’u (87). „South Pacific“ jau buvo karjeros laimėjimas – pradėjęs nuo choristo vaidmens pakilo iki kapeliono ir gaudavo iki 14 svarų (šiandien tai būtų maždaug 373 eurai) per savaitę.

Be abejonės, Bondo vaidmuo buvo nesuvokiamas proveržis. Aktorius tikino, kad tokios sėkmės negalėjo įsivaizduoti nei jis, nei kas nors kitas. Tačiau – „kas mane maitina, tas ir žudo“: agento 007 manija grėsė paversti aktorių vieno vaidmens įkaitu.

„Nekenčiau to prakeikto Bondo, būtų buvusi mano valia, būčiau jį nudėjęs“, – emocingai sakydavo jis. O bičiulis Michaelas Caine’as išsitarė, kad net draugai vengdavo kalbėtis su juo apie vaidmenį. Caine’o nuomone, Seanas buvo kur kas geresnis aktorius, nei reikėjo bondiadai, tačiau personažas tiesiog suaugo su juo. Vis dėlto gatvėje nugirsta frazė „žiūrėk, eina Bondas“ negalėjo neerzinti.

1967-aisiais penktą kartą suvaidinęs herojų filme „Gyvenk du kartus“ ir pasakęs – užteks, po ketverių metų vėl grįžo į filmavimo aikštelę.

Jo žodžiais, pasiūlyta suma už viso labo keturiolika savaičių darbo atrodė puikus sumanymas: iš juostos „Deimantai amžiams“ honoraro jis įsteigė fondą, remiantį besimokantį škotų jaunimą. Tuo metu negirdėtas 1 milijono 250 tūkstančių dolerių atlygis šiandien būtų bemaž 6 milijonai 750 tūkstančių eurų. 1991 metais aktorius panašiai pasielgė su „Robino Hudo – vagių karaliaus“ honoraru: paaukojo labdarai.

Niekada nesakyk niekada

Filmas tokiu skambiu pavadinimu išties tapo paskutine Connery bondiados juosta – sakoma, kad taip ją pavadinti pasiūlė aktoriaus žmona tapytoja Micheline Roquebrune (91), turėdama galvoje ankstesnius sutuoktinio pažadus nebegrįžti prie jį išgarsinusio, bet pabodusio vaidmens.

Juosta buvo sėkminga – kaip ir visi Connery Bondo filmai, tačiau režisieriaus, prodiuserio ir Flemingo fondo atstovų nesutarimai, finansinės kliūtys ilgam atgrasė aktorių nuo darbo su didžiosiomis studijomis. Ką jau kalbėti apie filmuojantis sulaužytą ranką – juostos kovų instruktorius Stevenas Seagalas persistengė ir kantrusis Connery ilgai kentėjo skausmą, nesuprasdamas, kad riešas lūžęs.

Stengdamasis atsiskirti nuo Bondo aktorius dvejus metus visai nesifilmavo. Kartais tos pastangos būdavo gana kurioziškos – kaip 1974-ųjų fantastinėje juostoje „Zardozas“, kur jis pasirodo Borato vertu raudonu triko, juodais botfortais, Stalino ūsais ir kasele. Išties – nieko panašaus į agentą 007. Bet toks filmas kaip „Robinas ir Merijon“ įėjo į kino istoriją vien dėl aktorių – Connery ir Audrey Hepburn – dueto. Kaip nepaminėsi ir Alfredo Hitchcocko „Marnės“, Sidney Lumeto „Žmogžudystės Rytų eksprese“ ar Michaelo Crichtono „Didžiojo traukinio apiplėšimo“, kuriuose jis irgi vaidino.

1986 metais Connery pataikė į du dešimtukus iš karto: iki šiol kultinė italų, vokiečių ir prancūzų juosta „Rožės vardas“ pelnė aktoriui pirmąją BAFTA, o „Kalnietis“ padėjo įsitvirtinti Holivude. 188 centimetrų ūgio tauriai žilstelėjęs sportiškas aktorius atrodo sukurtas istoriniams vaidmenims (kaip anksčiau – moderniausiomis to meto technologijomis aprūpintam Bondui).

Na, ir tada jau niekas nebelaikė jo netašytu ar paprastu. Patvirtinimas – žurnalo „People“ 1989-ųjų seksualiausio vyro titulas; aktoriui tada buvo penkiasdešimt devyneri ir jis ėmėsi vieno mėgstamiausių savo vaidmenų – Indianos Džounso tėvo – režisieriaus Steveno Spielbergo juostoje apie nerimstantį archeologą. Suaugusių vyrų tėčiai gali būti nepaprastai patrauklūs – dar po dešimties metų Connery paskelbtas seksualiausiu šimtmečio atstovu.

2000-aisiais karalienė Elizabeth II Edinburge įšventino Seaną į riterius, nors jis visada palaikė nepriklausomą Škotiją, yra Nacionalinės partijos narys.