Mirė legendinė Lietuvos lengvaatletė Ana Ambrazienė: buvo pasaulio rekordininkė

Lietuva neteko vienos iškiliausių savo atlečių.

„Su giliu liūdesiu pranešame, kad eidama 70-us gyvenimo metus mirė Ana AMBRAZIENĖ, pasaulio rekordininkė ir vicečempionė, daugkartinė Lietuvos rekordininkė ir čempionė, – rašoma Lietuvos lengvosios atletikos federacijos pranešime. – Nuoširdi užuojauta artimiesiems, draugams, bendražygiams.“

Ana Ambrazienė buvo moterų 400 m su barjerais bėgimo pasaulio rekordininkė, įstabų rezultatą pasiekusi 1983 metais.

Tada Maskvoje ji įveikė distanciją per 54,02 sek. ir paliko įrašą pasaulio lengvosios atletikos istorijoje.

Nors A.Ambrazienės karjera prasidėjo vėlai, kai ji norėdama tapti siuvėja persikraustė iš Tarakonių kaimo į Vilnių ir pradėjo studijuoti lengvosios pramonės technikume, ji pasiekė daug.

„Tame laikmetyje turėjome aukšto lygio sportininkų, bet pasaulio rekordininkų nėra daug. Ji tikrai buvo ryški asmenybė, – 15min sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva. – Ana vėlai pradėjo sportuoti, regis, tik nuo 18 metų, nors įprastai pas mus ateina nuo 13-14 metų, bet turėjo gerus mokytojus.

Ji buvo labai darbšti, savo labai gerus rezultatus pasiekė per savo darbą, galima sakyti, kruviną darbą.“

A.Ambrazienė net 55 kartus gerino Lietuvos rekordus, 20 kartų tapo mūsų šalies čempione, o ryškiausią apdovanojimą laimėjo 1983 metais – tada pasaulio čempionate laimėjo sidabrą 400 m bėgimo per barjerus rungtyje.

1983 metais ji buvo išrinkta geriausia Lietuvos metų sportininke.

Baigusi Lietuvos kūno kultūros institutą 1996–1999 m. ji dirbo Vilniaus vaikų lopšelyje-darželyje „Pušaitė“, 1999–2006 m. – Vilniaus Antakalnio vidurinėje mokykloje kūno kultūros mokytoja ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

2006–2009 m. A.Ambrazienė buvo bendrovės „Vision Euronord“ generalinė direktorė. Nuo 2014 metų dirbo trenere lengvosios atletikos klube „Cosma“.

„Ir dirbdama mokytoja ji buvo labai energinga, sportiška, mokėjo sudominti ir organizuoti vaikus, – sakė N.Medvedeva. – Vaikai ją gerbė, gal kiek ir prisibijojo, bet jos pamokų laukdavo.

Dabar trūksta tokių žmonių, kurie gebėtų organizuoti ir sudominti vaikus. Ji tai mokėjo. Buvo darbšti ne tik sporte, bet ir gyvenime.“

A.Ambrazienės bėdos prasidėjo, kai mirė už ją vyresnis vyras, buvęs gydytojas. Darni šeima pakriko buvusios lengvaatletės sūnui įnikus į azartinius lošimus.

Pati turėjusi sveikatos problemų, atlaikiusi daugybę galvos operacijų, A.Ambrazienė bandė jam padėti, bet praėjusį mėnesį „Lietuvos rytas“ rašė, kad garsiai atletei iškilo grėsmė prarasti butą, kuriame gyveno.

Nors ji grąžino beveik visus iš pagarsėjusio veikėjo Vinco Jokimo pasiskolintus pinigus, Apeliacinis teismas nusprendė, kad moteris vis tiek yra skolinga daugiau nei 100 tūkstančių eurų.

„Kone 2 milijonus eurų paskolų daugybei žmonių suteikęs V.Jokimas už sukčiavimą šiuo metu teisiamas Kauno apylinkės teisme. A.Ambrazienė taip pat tvirtino, kad šis spekuliantas ją apgavo, bet teismai į jos argumentus neatsižvelgė“, – prieš mėnesį rašė „Lietuvos rytas“.

Buvusi lengvaatletė ir lengvosios atletikos trenerė Danutė Svitojūtė 15min teigė, kad Lietuva neteko vienos daugiausiai pasiekusios lengvaatletės, kuri antra, po legendinės ieties metikės Birutės Kalėdienės, pagerino pasaulio rekordą.

D.Svitojūtė akcentavo, kad A.Ambrazienė buvo labai geras ir atviras žmogus.

„Ana labai mylėjo savo sūnų ir buvo tikrai geras žmogus, – sakė B.Svitojūtė, jaunystėje per varžybas apsigyvendavusi su A.Ambraziene viename kambaryje. – Ji visada kalbėdavo atvirai, kai kas gal ir nemėgo jos dėl tiesaus charakterio, bet man ji dėl to ir patiko – viską sakydavo nuoširdžiai.“