Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juknevičius: apie vyro indėlį prabilo žmona Rasa Juknevičienė

Valstybės vadovų užuojautos

„Mirus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Zenonui Juknevičiui, Lietuva neteko vieno iš savo laisvės atkūrimo bendraautorių, teisininko ir valstybės žmogaus. Jo vardas neatsiejamai susijęs su lemtingu apsisprendimu atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, o vėlesnė veikla teisinėje sistemoje, dalyvavimas kuriant desovietizacijos teisinį pagrindą ir ilgametė tarnystė žmonėms liudija nuoseklų ir garbingą gyvenimo kelią“, – sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

„Nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą, artimuosius, bendražygius ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų bendruomenę. Zenono Juknevičiaus atminimas išliks gyvas Lietuvos istorijoje ir visų širdyse, kuriems valstybės laisvė, teisingumas ir pareiga Tėvynei yra nekintančios vertybės“, – sako J.Olekas.

„Zenono Juknevičiaus vardas visam laikui liks įrašytas Lietuvos istorijoje kaip vieno iš žmonių, savo parašu ir darbu prisidėjusių prie nepriklausomos valstybės atkūrimo bei jos demokratinės teisinės sistemos stiprinimo.

Bendražygiai ir kolegos jį prisimins kaip pareigingą ir nuosekliai prie modernios Lietuvos teisinių pamatų kūrimo prisidėjusį žmogų, kuriam teisė ir laisvė buvo neatsiejamos vertybės.

Nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą, artimuosius, bičiulius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų bendruomenę ir visus, jį pažinusius“, – sakoma premjerės užuojautoje.

„Netekome Nepriklausomybės Akto signataro Zenono Juknevičiaus. Atmintyje išliks jo indėlis į Lietuvos istoriją ir valstybės stiprinimą“, – teigiama Prezidento užuojautoje.

Šalies vadovas reiškia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, bendražygiams ir visiems pažinojusiems Zenoną Juknevičių.

Užuojautą pareiškė ir Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

„Zenonas Juknevičius buvo iškili asmenybė, savo gyvenimą paskyrusi Lietuvos valstybei, teisingumo principų stiprinimui ir nepriklausomos Lietuvos kūrimui. Jo indėlis į Lietuvos teisės sistemą, atsakinga tarnystė valstybei bei principinga laikysena išliks svarbia mūsų valstybės istorijos dalimi.

Netekome žmogaus, kuris savo darbu ir vertybėmis pelnė pagarbą tiek teisininkų bendruomenėje, tiek visoje Lietuvoje.

Teisingumo ministerijos vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams, kolegoms ir visiems, kuriems teko garbė pažinti Zenoną Juknevičių.

Tegul šviesus Jo atminimas išlieka mūsų visų širdyse“, – sakoma ministrės R.Tamašunienės užuojautoje.

Viešai atsisveikinimo žodžius parašė ir jo žmona Rasa Juknevičienė.

„Ilsėkis ramybėje, Zenonai…

Tavo indėlis į Laisvę buvo labai svarbus, konkretus, atlaikei daug svarbių mūšių tuomet, kai labai reikėjo“, – savo paskyroje „Facebook“ parašė ji.

Signataro biografija

Z.Juknevičius gimė 1949 m. birželio 10 d. Valdeikių kaime, Pasvalio rajone.

1972–1977 m. – studijavo Vilniaus valstybiniame universitete (dabar – Vilniaus universitetas), įgijo teisininko kvalifikaciją. 1977–1981 m. – dirbo Šilutės rajono Liaudies teismo liaudies teisėju. 1981–1982 m. – Kupiškio valstybinės notarinės kontoros vyresniuoju notaru. 1982–1987 m. – Kupiškio rajono prokuratūros tardytoju.

1987–1990 m. buvo Lietuvos TSR teisingumo ministro pirmasis pavaduotojas. 1989–1990 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sekretoriato neetatinis juridinis konsultantas.

1990 m. vasario 24 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Mažeikių rinkiminėje apygardoje Nr. 76.

1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. 1990 m. kovo 10 d. išrinktas į pirmosios sesijos sekretoriatą, nuo 1990 m. kovo 20 d. dirbo nuolatinėje Teisinės sistemos komisijoje, nuo 1990 m. liepos 6 d. buvo Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti narys, nuo 1990 m. rugsėjo 12 d. – buvo Materialinių vertybių išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimams tirti komisijos narys, nuo 1991 m. lapkričio 6 d. buvo Rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvių teisių komisijos narys, darbo grupės, rengusios desovietizacijos įstatymo projektą narys. Priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai.

1992 m. liepos 21 d. – 1992 m. lapkričio 26 d. – laikinai ėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pareigas.

1992 m. – rinkimuose kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą.

1995 m. – įsteigė savo vardu pavadintą advokato kontorą, kurioje ilgai dirbo.

2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Pastaruosius keliolika metų jis buvo pasitraukęs iš viešumos.

Z.Juknevičius buvo žinomos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikės, europarlamentarės Rasos Juknevičienės sutuoktinis.