Mirė muzikologas Rimantas Gučas

„Metų lapams virstant – liūdna žinia. Prasta žinia. Atsisveikino Rimantas Gučas. Ir atsisveikino netikėtai, lyg būtų savo eilinį pokštą sumetęs. Kas dabar bepajuokaus, kaip Rimantas?

Ir kompozitorių sambūryje, ir muzikologų susirinkimėlyje vis būdavo ko apsidairyti: o kur Rimantas? Kas matė Rimantą?

Visi matė ir tarsi tebematome. Juntame jo smagų būdą, visad gerą nuotaiką, nuolat gyvą, neblėstantį sąmojų.

Man tai ir ypatingas liūdesys, mažėja mano kuopa.

Bet susitiksime. Užjaučiu artimuosius“, – rašo V.Landsbergis.

Rimantas Gučas (g. 1942 m. rugpjūčio 22 d. Kaune) – Lietuvos muzikologas, vargonų restauratorius, tautosakininkas.

1965 baigė Lietuvos konservatoriją (J. Čiurlionytės klasę). 1966–72 dirbo Lietuvos dailės muziejaus Teatro ir muzikos skyriuje (nuo 1992 Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus). 1972 prie Paminklų restauravimo valdybos (vėliau Respublikinis kultūros paminklų restauravimo trestas) įkūrė vargonų restauravimo dirbtuvę (nuo 1991 valstybinė įmonė, nuo 1993 – bendrovė Vilniaus vargonų dirbtuvė), jai vadovauja (nuo 1991 direktorius). Pagal R. Gučo projektus dirbtuvė restauravo, suremontavo, pastatė naujų ar perstatė daugiau kaip 30 vargonų.

Tarp kitų restauruoti ir rekonstruoti – Kaune (Arkikatedroje bazilikoje 1973–83, evangelikų liuteronų bažnyčioje 1988), Vilniuje (Šv. Kryžiaus bažnyčioje 1988), Šiluvoje (1978), Kėdainiuose (Šv. Jurgio bažnyčioje 1979, Šv. Juozapo bažnyčioje 1994), Tytuvėnuose (1981), Skaudvilėje, Šešuoliuose ir Panevėžyje (1983), Adakave (1986), Telšiuose (Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje 1989), Pabiržėje (1993), Vanaguose (2003), Kretingoje (2004), Rusijoje (Peterhofe 1985 ir M. Glinkos muzikos muziejuje Maskvoje 1998), nauji – Vilniuje (Šv. Jonų bažnyčioje – Oginskių koplyčioje 1974 ir didieji 2000, Vilniaus universiteto auloje 1975, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 1993), Kaune (Vytauto bažnyčioje 1983, Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje 1990), Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje (1984), Kernavės bažnyčioje (1993), Miroslavo bažnyčioje (2006). Parengė vargonų restauravimo programų. 1997 jam suteikta aukščiausios kategorijos restauravimo technologo (vargonai) kvalifikacija.

Visuomeninė veikla

Vargonų bičiulių draugijos (Gesellschaftder Orgelfreunde; nuo 1982), Tarptautinės vargonų statytojų asociacijos (International Society of Organbuilders; nuo 1998) narys. 1987–90 SSRS vargonininkų ir vargonų meistrų draugijos (su O. Jančenka), 2008–12 Lietuvos restauratorių sąjungos pirmininkas. 1997–98 Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas.

Kūryba

Radijo ir televizijos laidų, politinių feljetonų autorius. Aprašė didžiąją dalį Lietuvos vargonų, sudarė pirmąjį Lietuvos paminklinių vargonų sąrašą (1971), parengė leidinį Lietuvos paminkliniai vargonai: apsauga, priežiūra, restauravimas (2019). Užrašė daugiau kaip 1000 lietuvių liaudies dainų. Paskelbė straipsnių daugiausia vargonų, t. p. fokloro, muzikos istorijos temomis