Mirė ne vieną džiaugsmu „užkrėtusi“, 100-mečių filme žibėjusi Elena Ūsienė – sulaukė stulbinamo amžiaus
Mirė savo pavyzdžiu ne vieną įkvėpusi senjorė, pusę amžiaus mokytoja dirbusi, albume ir filme „100 metų kartu“ įamžinta Elena Ūsienė. Moteris anapilin iškeliavo sulaukusi įspūdingo amžiaus – 107 metų!
Elena Ūsienė mirė Šilutėje, kur pastaruoju metu gyveno, skelbia portalas Žmonės.lt. O palaidota ji šeštadienį, kovo 29-ąją, Klaipėdos rajono Plikių miestelio kapinėse. Šiame miestelyje ji su savo vyru Antanu Ūsu praleido didžiąją gyvenimo dalį, net 50 metų mokytojavo – buvo lietuvių ir vokiečių kalbų mokytoja.
Žmonės.lt žiniomis, 107 metų sulaukusi moteris iki pat mirties išliko šviesaus proto.
E.Ūsienė drąsiai gali būti vadinama senjorų ikona, kuri savo optimizmu įkvėpė tiek jaunus, tiek senus. Moteris išgyveno karus, tardymus, skaudžias asmenines netektis, tačiau nepalūžo ir visą gyvenimą mėgo šypsotis.
E.Ūsienė buvo ryški, žibėjo spaudoje, taip pat Editos Kabaraitės dokumentiniame filme „100 metų kartu“.
Juokas, meilė ir sportas
Elena Ūsienė 2018 metais duodama interviu pasakojo esanti dėkinga už kiekvieną rytą ir tai, kad tiek laiko galėjo džiaugtis gyvenimu, vaikščioti, susitikti su žmonėmis. Pasak jos, ilgaamžiškumo paslaptis – meilė žmonėms, optimizmas ir, tikėtina, sportas.
„Kas man metų tokį kraitį davė, tai aš nežinau, ar Dievas, ar lemtis, ar genetika“, – šyptelėjo Elena.
Pasak jos, gyvenime visko būta – ir skaudžių netekčių, ir išgyvenimų, tačiau ji visada mėgusi juoktis, džiaugtis, bendrauti su žmonėmis. Elena svečius visada pasitikdavo su šypsena ir meile, ir ragindavo visus nestokoti optimizmo ir mėgautis gyvenimu.
2018-aisiais „Eurovaistinės“ vaistininkų aplankyta ir paklausta, kaip tokiai žvaliai ir energingai pavyko išlikti ir sulaukus 100 metų, E.Ūsienė svarstė, kad jos ilgaamžiškumui ir energijai net garbiame amžiuje greičiausiai labai padėjo sportas, kurį ji mėgo nuo pat jaunystės. Lauko tenisas, stalo tenisas, kurį žaidė net būdama pensinio amžiaus, taip pat važinėjimas dviračiu, bėgiojimas – visa tai ilgus metus buvo didžiausia aistra.
„Bėgiodavau iš ryto atsikėlusi aplink mokyklos stadioną 5 kartus. Iki pat 90 metų judėjau aktyviai. Labai gailiuosi, kad dabar daug judėti negaliu, bijau griūti. Būčiau sveika, tai aš aplakstyčiau visą Šilutę dabar,“ – 2018-aisiais sakė lietuvių ir vokiečių kalbų mokytoja, mokykloje dirbusi 50 metų.
Ji pasakojo visą gyvenimą mėgusi gryną orą, saulę, vandenį, keliones su šeima prie Baltijos Jūros.
„Kai tik galiu, išeinu pasivaikščioti. Ir dabar išeinu. Toks tas mano vaikščiojimas dabar, žinot, išeinu į gatvę iki parduotuvės, nuo parduotuvės į namus pareinu“, – 2018 metais duodama interviu šypsojosi Elena.
Su kava, bet be alkoholio
Net perkopusi 100 metų E.Ūsienė rytais darė mankštą, rūpinosi savijauta, imunitetu.
„Žuvies taukus geriu su vitaminu D, taip pat vitaminą C. O svarbiausias mano dienos įprotis toks: aš atsikeliu ryte ir išgeriu stiklinę vandens su medumi, medus sumaišytas su cinamonu. Medų reikia išlaižyti užsigeriant vandeniu“, – receptą pasakė Elena.
Ji teigė valganti viską, nėra išimčių, tiesa, nedideliais kiekiais, po truputį. Kone iki 90 metų pati kruopščiai prižiūrėjo daržą Plikiuose, tad ir daržovių niekada netrūkdavo ant stalo. Rytinės kavos puodelį ji kasdien išgerdavo net ir sulaukusi 100-mečio. Tik štai alkoholio, Elena sakė, pirmą sykį paragavusi būdama jau maždaug 50-ies metų ir per visą savo gyvenimą išgėrusi gal tik kokį vieną butelį likerio, ne daugiau.
Ragino šypsotis ir būti aktyviems
„Mūsų šimtmetis buvo labai sudėtingas. Juk kiek mes turime atradimų ir kiek praradimų turime“, – su meile apie Lietuvos istoriją, kurios tokia didele dalimi yra ir pačios Elenos gyvenimas, atsiliepė šimtametė.
Jos įsitikinimu, jaunimas yra visa ko pagrindas, ir jam valstybė turi padėti. Tik pačiam jaunimui, pasak jos, panašu, trūksta ryžto, energijos, siekių.
„Svarbiausia, ko jaunimui noriu palinkėti, tai optimizmo, optimizmo, optimizmo. Ir nepalikti savo Tėvynės. Reikia dirbti, kad ir sunkiau. Aš pilnai suprantu, kad jaunimui reikia uždirbti, reikia turėti pinigų, bet, man atrodo, ne piniguose laimė“, – sakė Elena.
O štai vyresnio amžiaus žmonėms elegancija ir žavesiu trykštanti Elena patarė nedejuoti ir neužsidaryti tarp keturių sienų – išeiti, bendrauti, susitikti su kaimynais, judėti ir džiaugtis.
„Aš mėgstu juoktis. Mėgstu juoktis labiau nei verkti. Verkiu tik tada, kai yra būtina. Man gyvenimas yra gražus. Džiaugiuosi gyvenimu ir dėkoju Dievui kiekvieną rytą, kad aš atsikėliau, kad galiu eiti, galiu pasidžiaugti, dar pasaulio pamatyti.“
Mėgstu juoktis labiau nei verkti. Verkiu tik tada, kai yra būtina. Man gyvenimas yra gražus.
Ji buvo tvirtai įsitikinusi, kad, norintiems sulaukti 100 metų ir daugiau, reikia mylėti gyvenimą, mylėti žmones, nebūti godiems, nepavydėti, nestresuoti, visada padėti kitiems ir vertinti kiekvieną minutę.