Būdamas 92 metų mirė poetas, literatūros kritikas Algimantas Baltakis.
Apie jo mirtį sekmadienio vakarą vieni pirmųjų socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė ir poetas Antanas A.Jonynas.
Apie poeto mirtį BNS patvirtino B.Jonuškaitė. Pasak jos, lietuvių literatūra neteko paskutinio poezijos mohikano.
„Netekome paskutinio mohikano, vieno iš tų, kur dar buvo likęs paskutinis trečiasis muškietininkas. Jie su Alfonsu Maldoniu ir Justinu Marcinkevičiumi buvo tokie kaip ir vadinamieji trys muškietininkai“, – BNS sakė B.Jonuškaitė.
A.Baltakio kūriniai pradėti spausdinti dar 1952 metais. Ankstyvieji eilėraščiai lyriniai, grindžiami liaudies dainos, romanso stilizacija; juose žymus ideologizavimas.
Vėlesnėje kūryboje vyrauja buitinio tipo eilėraščiai, šnekamosios kalbos intonacijos. Rinkinyje „Strazdiškio elegijos“ poetizuojama tėviškės kaimo aplinka, žmonės, pirmieji vaiko įspūdžiai. Rinkinyje „Vienuolynas“ vyrauja nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio refleksijos.
Daug jo eilėraščių tapo dainomis. A.Baltakis – labiausiai dainuojamas Lietuvos poetas. Dešimtys jo eilėraščių virto liaudies dainomis. „Stengiausi būti balsu tų, kurie niekuo neišsiskiria, gėrio apraiškų ieškojau šalia mylimo žmogaus, gamtoje, buityje.“
Išleido literatūros kritikos knygų. Išvertė Aleksandro Bloko, Roberto Roždestvenskio, Jevgenijaus Jevtušenkos, Ojaro Vaciečio ir kt. poezijos. Jo eilėraščių rinkinių išleista latvių ir rusų kalbomis.
A.Baltakis gimė 1930 metais Leliūnuose (dab. Utenos raj.) daugiavaikėje septynių vaikų šeimoje. Tėvas buvo vargonininkas, šaulių vadas, mama dirbo maisto fabrike.
Vaikystę praleido Leliūnuose, 1933–1937 m. Strazdiškyje (Anykščių raj.). 1937 m. su tėvais persikėlė gyventi į Kauną. Karui baigiantis šeima atsidūrė Kelmės dvare.
1949 m. aukso medaliu baigė Kauno 4-ąją gimnaziją. 1949–1954 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1953–1954 m. vadovavo Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijai, redagavo almanachą „Jaunieji“.
1952–1956 m. buvo žurnalo „Tarybinė moteris“ literatūrinis darbuotojas, skyriaus vedėjas, atsakingasis sekretorius.
1956–1990 m. (su dvejų metų pertrauka) žurnalo „Pergalė“ redakcijoje. Nuo 1990 m. buvo žurnalo „Metai“ redakcinės kolegijos narys.
2005 metais poetas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2006 metais – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Fotogalerija:
